O tai, leidžia suprasti ministrė pirmininkė, leistų padaryti diskusijas sukėlęs kartelės pakėlimas sudarant klases.

„Tam tikrų kompromisų dėl tinklo mokyklose yra jau dabar. Yra kompromisai dėl tautinių mažumų mokyklų, dėl mažesnių klasių, kurios „nuauga“. Visa tai turime vertinti atviromis akimis, tačiau pagrindinis tikslas – yra vaiko interesai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

„Kartais toje diskusijoje atrodo, kad 21 moksleivis yra kažkoks susigalvotas skaičius, kuris yra skaičius ir tiek. Tas 21 turi labai aiškų pagrindimą, jis skirtas tam, kad mokykla užtikrintų pilną pasirinkimą vaikams. Kitaip šnekant, kad būtų pasirinkimo galimybės tarp dalykų, krypčių, įvairiausių studijuojamų pamokų. Vaikas turėtų kuo platesnes galimybes rinktis ir kad jis plačiau apsispręstų, kuo norėtų būti ateityje“, – akcentavo ji.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį pasirodė Tryškių miestelio bendruomenės inicijuota peticija, siūlanti III-IV gimnazijos klasių kartelę sumažinti iki 12 mokinių.

Ją pasirašė virš 5 tūkst. visos Lietuvos gyventojų.

Tinklo tankėjimas privalo būti, tačiau tai nereiškia, kad mokykla turi būti uždaryta

Premjerė atmeta argumentus, kad mažosiose gimnazijose taip pat yra geri mokslo rezultatai.

Anot jos, reikėtų atkreipti dėmesį į statistiką, rodančią kiek šias mokyklas baigusių moksleivių renkasi tęsti akademinį kelią aukštosiose mokyklose.

„Girdisi diskusijų, kad mažesnėse mokyklos rezultatai, tarsi, yra neblogi kažkurių dalykų. Tačiau pasižiūrėkime, ar tose mokyklose vaikams suteikiamos galimybės mokytis chemijos, fizikos, kiek vaikų laiko egzaminus, kiek vaikų iš tų mokyklų eina į aukštąjį mokslą. Tuomet pamatysi, kad tas paveikslas yra gerokai vaikų nenaudai“, – dėstė ji.

„Klausimas yra ne apie tinklą, direktorius, bet kaip pasiekti geriausios naudos vaikams ir geriausia nauda yra tada, kai vaikai turi galimybes rinktis, mokytis įvairių dalykų. Tinklo tankėjimas privalo būti, tačiau tai nereiškia, kad mokykla turi būti uždaryta. Ji gali būti didesnės mokyklos skyriumi. Girdime pastabas, kurios yra teikiamos, tačiau tose diskusijose ieškosime vaiko geriausių interesų“, – pabrėžė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.

Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.

Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.

Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje.

Tarp jų – Neringai ir Birštonui.

Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.