Seimo nariai teikė siūlymą, kad aštuoniolikmečiai galėtų nusipirkti tik silpno alkoholio, pavyzdžiui, alaus ar vyno, kurio koncentracija neviršija 15 proc. stiprumo. Norint įsigyti stipriųjų gėrimų, ir toliau būtų taikoma 20 metų amžiaus riba.

Tačiau Vyriausybė siūlo leisti stipriuosius gėrimus pirkti jau nuo 18 metų.

„Logika yra tokia: arba mes laikome aštuoniolikmečius suaugusiais žmonėmis, arba ne. Dėl to Vyriausybėje balsavome ir sprendimas buvo toks, kad mes laikome aštuoniolikmečius suaugusiais žmonėmis“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Ne apie dvylikmečius kalbame, o apie pilnamečius, kurie tarnauja kariuomenėje, susituokia, moka mokesčius, dirba ir t. t.“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tiesa, stiprų alkoholį, pavyzdžiui, degtinę ar viskį, aštuoniolikmečiai galėtų pirkti ir gerti po pereinamojo laikotarpio, t. y. nuo 2023 metų sausio 1 d.

„Matome, kad yra šešėlis. Vis tiek tie žmonės, kurie dabar negali įsigyti alkoholio, jo įsigyja. Tai tiesiog tą darytų legaliai“, – aiškino A. Armonaitė.

Vis tiek tie žmonės, kurie dabar negali įsigyti alkoholio, jo įsigyja. Tai tiesiog tą darytų legaliai.

Už teisę aštuoniolikmečiams gerti stipriuosius gėrimus pasisakė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau jo komandos narė viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pasirašė neigiamą ministerijos išvadą. Išeina, kad ministras mano vienaip, o jo vadovaujama ministerija – kitaip.

„Sveikatos apsaugos politiką formuoja ministras su komanda, tad aš visų Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbančių darbuotojų asmeninės nuomonės nežinau“, – atkirto A. Dulkys.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas siūlė palikti dabartinę tvarką. Sakė, kad leidimas stipriuosius gėrimus gerti nuo 20 metų duoda gerų rezultatų. Pernai lietuviai oficialiai per metus išgėrė per 11 litrų alkoholio, o prieš ribojimus išgerdavo keliais litrais daugiau. Europos Sąjungos vidurkis – 9 litrai.

„Nors Lietuva patenka į šalių penketuką, padariusi didžiausią pažangą per pastaruosius penkerius metus, kalbant apie alkoholio suvartojimą, apie priemones, kurios yra taikomos, vis dėlto mums dar reikia stengtis, kad pasiektume tą europinį vidurkį“, – komentavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Kai jau nebereikia nieko daryti, gali džiaugtis rezultatais, yra tiesiog kvaila juos naikinti.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pagal suvartojamą alkoholio kiekį Lietuvoje vienam vyresniam nei penkiolikos metų šalies gyventojui kasdien tenka po bokalą alaus, nemažą taurę vyno arba 80 gramų degtinės.

„Tyrimai pastaruoju metu rodo, kad smegenys formuojasi maždaug iki 28 metų. Faktas, kad alkoholio vartojimas gali stipriai paveikti tai, kaip formuojasi žmogaus smegenys, tai, kaip jis išmoksta priimti sprendimus, spręsti problemas“, – aiškino psichologė Milda Orkaitė.

Kad dabartiniai alkoholio ribojimai nebus švelninami, tikisi ir buvęs sveikatos apsaugos ministras. Savo „Facebook“ paskyroje Aurelijus Veryga už tokius siūlymus Vyriausybę išvadino „kvailiausybe“.

„Labai reta valstybė pasiryžta tai daryti būtent dėl politinių nuostolių, nes visuomenei nepatinka apribojimai. Kai jau nebereikia nieko daryti, gali džiaugtis rezultatais, yra tiesiog kvaila juos naikinti“, – tvirtino A. Veryga.

Švelninant alkoholio kontrolės ribojimus, siūloma, kad pačios savivaldybės nuspręstų, kuriose viešose vietose būtų leidžiama vartoti alkoholį. Alkoholiu būtų galima prekiauti visomis savaitės dienomis nuo 10 iki 20 val., taip pat atlaisvinti alkoholio reklamos nuostatas. Pavyzdžiui, reklama nelaikyti gamintojų pateikiamos informacijos socialiniuose tinkluose. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.