Sveikindama partijų lyderius ir atstovus, trečiadienį priešpiet pasirašiusius susitarimą, nustatantį švietimo politikos kryptis iki 2030-ųjų, premjerė pabrėžė, kad skirtingų pažiūrų politinės jėgos „negali susitarti dėl visko pasaulyje“ ir toks tikslas nekeliamas.

„Pasirašius susitarimą bus žengtas pirmas žingsnis, mes savo ruožtu stengsimės dėti geriausias pastangas, kad jo nuostatos atsispindėtų jau ateinančių metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė teiks rudenį“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad tai nėra Vyriausybės dokumentas, nes siekiamybė buvo, jog tai būtų Seime atstovaujamų politinių partijų valia.

„Labai norėjome, kad (...) jį pasirašytų politikai, kad jis nebūtų dar viena Vyriausybės programa ar kažkokia strategija, o tai būtų dalykai, dėl kurių gali susitarti politikai, atstovaujantys skirtingoms politinėms jėgoms, kas suteikia šansą, kad tie sutarimai galės būti įgyvendinti, nepaisant politinių permainų. Todėl norėčiau pirmiausia padėkoti frakcijų ir partijų vadovybėms, kurios atsiliepė į kvietimą ir skyrė atstovus rengti šį susitarimą“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat dėkojo darbo grupės nariams, negailėjusiems „nei laiko, nei jėgų“ ir nuo kovo mėnesio besistengusiems rasti „bendrus vardiklius“ bei įtikinti partijų vadovus pasirašyti dokumentą, kitiems susitarimo dalyviams.

Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai.

„Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai“, – teigė ji.

Vyriausybės vadovė sutiko, kad tai tėra „dalis dalykų“, dėl kurių pavyko sutarti per pusmetį. Anot jos, dar vienas dokumentas, kurį rengiant turėtų dalyvauti visos partijos, bus Valstybės pažangos strategija iki 2050-ųjų.

Kartu ji išreiškė viltį, kad partijų deleguoti derybininkai ir toliau prižiūrės, kaip susitarimas vykdomas.

„Turėčiau ir pasiūlymą, kad pasirašius šį susitarimą, žmonės, kurie įdėjo tiek daug įdirbio, galėtų likti tam tikru komitetu ar kokia kita priežiūros institucija gerąja prasme, kuri galėtų vertinti, stebėti susitarimo įgyvendinimą ir matyti, pateikti savo pastebėjimus, kaip jie atspindimi kituose konkrečiuose susitarimuose“, – sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį partijų lyderių ir atstovų pasirašytas dokumentas apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.

V. Čmilytė-Nielsen: susitarimas turėtų būti pradėtas įgyvendinti rengiant valstybės biudžetą

Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos pasirašiusių valdančiojoje koalicijoje esančių partijų lyderiai tvirtina, kad dokumento įgyvendinimas jau turėtų prasidėti rengiant 2022 m. valstybės biudžetą.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio (LRLS) partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad tai yra bendras visų partijų susitarimas, todėl visos jos ir prisiima atsakomybę dėl jo įgyvendinimo.

„Tai yra bendras įsipareigojimas. Pirmieji žingsniai turės būti žengti jau rengiant kitų metų biudžetą“, – po dokumento pasirašymo atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Panašius lūkesčius dėl dokumento įgyvendinimo išsakė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Tikiuosi, kad planuojant biudžetą, dabar jau irgi prasideda planavimo darbai, kad tai atsispindės“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Kartu ji pabrėžė, kad partijų susitarime yra susitarta dėl mokytojų atlyginimų didėjimo.

„Mokytojui yra atskiras dėmesys šiame susitarime, mokytojų tobulėjimui, atlyginimų augimui. Tiesą sakant, jeigu manęs paklaustumėte, aš manau, kad mokytojas jau yra prestižinė profesija, mes tik turime skirti daugiau dėmesio tiek atlyginimų daliai, tiek mokytojų tobulėjimui, tiek naujų kūrybiškų žmonių atėjimui į mokytojo profesiją“, – teigė A. Armonaitė.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė aiškino, kad ilgainiui šio susitarimo įgyvendinimui reikės skirti 6 proc. nuo BVP finansavimą.

„Ilgainiui tai turėtų pasiekti 6 proc. BVP, procentiškai didinamos lėšos tiek kiekvienam mokiniui, mokytojui, dėstytojui. Labai svarbus dėmuo – pinigai skirti moksliniams tyrimams“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.