„Nuoširdžiai dirbau ketverius metus – neplepėjau, nebandžiau flirtuoti, nebandžiau pabėgti nuo sunkių klausimų. (...) Tai turi įtakos ir tam, kaip jautiesi, tačiau nėra palengvėjimo dėl to, kad nebereikės dirbti dar ketverius metus“, – pirmadienį Eltos surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

„Truputį apmaudu, kad taip lengva yra sukurti bangą prieš bet ką, kas yra valdžioje. (...) Tačiau išeisiu iš Vyriausybės aukštai pakelta galva“, – pridūrė ji.

Galvoja rašyti knygą: turinio bus

Darbą Vyriausybės vadovės poste baigianti I. Šimonytė planuoja rašyti knygą. Pasak jos, turinio iš premjeravimo darbo tam tikrai pakaktų.

„Mane truputį kita mintis aplankė – pagalvojau, ar aš turėsiu apie ką parašyti knygą? Ir aš tikrai turėsiu apie ką parašyti, vertindama tai, ką Vyriausybei pavyko nuveikti, kokiomis aplinkybėmis, su kokia trapia dauguma. Taip, ne viską, bet tikrai knygą parašyti apie ką turėsiu“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Nėra jokios vertės rašyti apie žmones, su kuriais galbūt kažkokiais klausimais nesutari.

Praėjusią savaitę apie knygos rašymą užsiminė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Joje jis ketina daugiau papasakoti apie santykius su konservatoriais. Tačiau, premjerė atkerta – rašyti apie žmones, su kuriais turi nesutarimų yra beprasmiška.

„Nėra jokios vertės rašyti apie žmones, su kuriais galbūt kažkokiais klausimais nesutari. Tai (I. Šimonytės knyga – ELTA) galėtų būti apie politiką ir apie tai, ką pavyko nuveikti“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

„Nerašysiu knygos apie G. Nausėdą, nes tikrai yra gyvenime įdomesnių ir svarbesnių dalykų, apie kuriuos norėčiau parašyti knygą“, – pažymėjo ji.

Kaip skelbta anksčiau, šalies vadovas teigė kitąmet planuojantis išleisti knygą ir papasakoti apie 2019 metų įvykius. Tuomet konservatoriai siūlė G. Nausėdai tapti jų remiamu kandidatu prezidento rinkimuose.

Įvertino rinkimų rezultatus: nei gyvenimas prasidėjo su rinkimais, nei jais pasibaigs

TS-LKD Seimo rinkimuose iškovojo 28 mandatus. Anot premjerės, tai nėra nei itin puikūs, nei pernelyg blogi pasiekimai.

„Kaip sakoma kinematografijoje not great, not terrible (nei puiku, nei tragiška – ELTA), toks būtų rezultatas, taip jį galėčiau apibūdinti“, – sakė I. Šimonytė.

„Aišku, apmaudu, kad keletas vienmandačių išslydo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rankų tikrai labai mažu skirtumu. Bet ką matėme, matėme ir tam tikrą mobilizaciją balsuoti prieš. Tą, turbūt, reikia pripažinti“, – aiškino ji.

Tačiau susiklosčiusios situacijos po rinkimų parlamentarė nebuvo linkusi dramatizuoti.

„Nei gyvenimas prasidėjo šiais rinkimais, nei jais pasibaigs. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pavyko gana sudėtingomis sąlygomis su trapia koalicija išdirbti visą kadenciją ir nuveikti tikrai nemažai darbų. Labai džiaugiuosi, kad ateinanti Vyriausybė neras nieko panašaus, į tai, ką rado mano Vyriausybė, kai pradėjo dirbti ir turėjo tvarkytis su tuo metu COVID-19 situacija“, – 2020 m. prisiminė konservatorė.

„Išmoksime pamokas ir ruošimės 2028 metams“, – pridūrė I. Šimonytė.

Apie V. Blinkevičiūtės retoriką dėl premjerės pozicijos: gali indikuoti norą pasilikti atsitraukimą

Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei aiškiai neatsakant, ar imsis vadovauti Vyriausybei, I. Šimonytė pastebi, kad rinkimus laimėjusios partijos vadovės sprendimas nekandidatuoti vienmandatėje apygardoje gali sietis su noru ieškoti „atsitraukimo“ kelių.

„Yra klausimų, kuriuos galima sau užduoti, kodėl populiariausios partijos lyderė nesiėmė kandidatuoti vienmandatėje, čia toks yra gal netipiškas elgesys, kurs gal indikuoja kažkokį norą ir galimybes pasilikti kažkokį atsitraukimą. Aišku, tie rinkimų rezultatai galėjo visaip susiklostyti, tai gal tas buvo skaičiuojama“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Visgi politikė V. Blinkevičiūtės retorikos vertinti nesiėmė ir tikino, kad tai daryti turėtų partijos rinkėjai.

„Nemanau, kad aš turiu vertinti – manau, kad turi vertinti socialdemokratų rinkėjai, o aš nesu viena iš jų ir todėl mano vertinimas šiuo atveju turbūt būtų nei šioks, nei toks“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Liberalams tapus naujos koalicijos dalimi būtų matomos tokios pat problemos, kaip dabar

Esant tikimybei, kad Liberalų sąjūdis gali tapti būsimos valdančiosios koalicijos dalimi, I. Šimonytė mano, jog minėta partija tokiu atveju susidurtų su problemomis atstovaujant savo poziciją. Anot jos, galėtų pasikartoti dabartinės valdančiosios daugumos situacija, kuomet liberalai nesutaria su koalicijos partneriais dėl mokestinių klausimų.

„Liberalų sąjūdis yra savarankiška politinė jėga. Jų reikia klausti ar jie mano, kad jiems, kaip partijai prasmingiau dirbti opozicijoje ar jungtis prie valdančiosios daugumos“, – paklausta, kaip vertina galimą liberalų jungimąsi prie socialdemokratų lyderiaujamos koalicijos, teigė I. Šimonytė.

„Turint mintyje, kaip formuojama valdančioji dauguma pagal konvencinį supratimą, šiuo atveju centro kairės išskyrus Ramūną Karbauskį, Liberalų sąjūdžiui, kuris yra centro dešinė, tai reikštų panašias problemas, kaip ir šioje koalicijoje“, – pastebėjo ji.

Premjerės teigimu yra sunku įsivaizduoti socialdemokratų ir liberalų bendradarbiavimą pastariesiems išlaikant savo vertybes.

„Socialdemokratų rinkimų kompanijoje buvo daug pažadų apriboti, uždaryti ar uždrausti privačią mediciną ar švietimą. Tai čia jau tokie ideologiniai klausimai, kur neaišku, kaip nepaminus vertybių įmanoma koalicijoje būti“, – sakė ji.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.

Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.