„Aš manau, kad dabar tendencijos labai aiškios – aš lieku trečioje vietoje, ir akivaizdu, kad į antrą turą išeina Gitanas Nausėda ir ponia Šimonytė“, – rinkimų naktį Vilniuje jis sakė žurnalistams.

„Turime tą pačią įsicementavusią politinę sistemą, kuri kaip ir negirdėjo žmonių, taip ir negirdės toliau“, – pridūrė jis.

Išankstiniai rezultatai iš 1674 apylinkių rodo, kad jis yra trečioje vietoje su 12,5 proc. balsų.

Tuo metu dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda surinko 46 proc. rinkėjų balsų, o premjerė Ingrida Šimonytė – 16,8 proc.

Advokatas sakė kol kas neapsisprendęs, ką rems antrajame rinkimų ture po dviejų savaičių.

Jis taip pat teigė dėl savo ateities politikoje ketinantis apsispręsti greitu laiku. Vėliau I. Vėgėlė patikslino sprendimą priimsiantis vasarą.

„Ar aš matau savo ateitį politikoje, apsispręsiu greitu laiku, truputėlį pailsėjęs, apgalvojęs, pasvėręs“, – kalbėjo advokatas.

Ar aš matau savo ateitį politikoje, apsispręsiu greitu laiku, truputėlį pailsėjęs, apgalvojęs, pasvėręs.

„Pirmą dalyką, kurį turiu įvertinti, tai, ar aš galėsiu kokioje nors kitokioje pozicijoje būdamas padaryti tai, ką pažadėjau žmonėms. Jeigu taip, tuomet man kelias į politiką atviras, jeigu ne, aš liksiu ten, kur esu“, – sakė I. Vėgėlė.

Paklaustas, ar mato politinę ateitį su jį prezidento rinkimuose parėmusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, advokatas kalbėjo, kad pirmiausia turintis apsispręsti dėl to, ar išvis dalyvaus politikoje.

„Mes esame aptarę, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga remia mane prezidento rinkimuose“, – atsakė jis, paklaustas, ar yra aptaręs galimybę eiti į politiką su „valstiečiais“.

I. Vėgėlė taip pat pridūrė, kad birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose rems jam palaikymą kandidatuojant į prezidentus išreiškusias partijas.

„Tai galėjo pakeisti rinkimų rezultatus“

I. Vėgėlė tikina, kad dėl „Laisvės TV“ ir „Sienos“ tyrimo apie jo šeimos verslą svarsto kreiptis į teisėsaugą. Pasak jo, šis tyrimas galėjo padaryti neigiamą įtaką už jį balsuoti ketinusiems rinkėjams.

„Bandysiu analizuoti, kokiu būdu ponia Ingrida Šimonytė galėjo gauti didesnį balsų skaičių. Galbūt dėl tų melagingų tyrimų, kurie buvo atlikti prieš mano artimų žmonių valdomas įmones. Spėčiau, kad tai galėjo būti vienas iš rezultatus pakeitusių (faktorių – ELTA). Aš svarstysiu taip pat ir apie teismo procesus, ar juos verta pradėti, ar ne. Mano supratimu, pridėti „galimai“ žodelį prie nusikalstamos veikos, tą žino visi, kad tokį dalyką darant gali sulaukti atsakomybės už reputacijos, orumo žeminimą“, – žurnalistams rinkiminiame štabe teigė I. Vėgėlė.

Negalima asmens kaltinti nusikaltimu pridedant „galimai“.

Kaip skelbta anksčiau, prieš kelias savaites žiniasklaida pranešė, kad kandidato į prezidentus I. Vėgėlės šeimos valdoma šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ galimai apeidinėjo Rusijai įvestas sankcijas. Tai atskleidė „Laisvės TV“, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvo „Biuro“ tyrimas.

Įmonė kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme.

Savo ruožtu I. Vėgėlė akcentavo, kad šis tyrimas galėjo nulemti nuvylusius rinkimų rezultatus.

„Aš kalbu apie tai, kaip kai kurie asmenys galimai galėjo pasiekti, kad rezultatas yra toks. Logika yra labai paprasta. Negalima asmens kaltinti nusikaltimu pridedant „galimai“. Likus trims savaitėms iki rinkimų tai yra reputacijos žeminimas. Tai galėjo įtakoti, manau, kad buvo nemaža dalis rinkėjų, kurie buvo apgauti, jiems aš buvau padarytas baubas. Ir iš to baubo gavosi tai, kad mes turėjome mažesnį nei prognozavome rinkiminį rezultatą. Tačiau džiaugiuosi, kad didelis žmonių skaičius nepatikėjo tais melais ir visgi atidavė balsą“, – sakė jis.

Kandidatas patikino, kad pirmiausia jis įsivertins, ar dėl žurnalistų tyrimo reikia kreiptis į teismą, o vėliau spręs dėl savo ateities politikoje.

ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.

Dėl šalies vadovo posto varžėsi aštuoni kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę teisininkas I. Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus ir eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis.