Dar būdamas teisingumo ministru R. Šimašius itin stengėsi dėl lenkiškų pavardžių įstatymo. Tada tuometis premjeras Andrius Kubilius Lenkijos prezidento Lech Kačinskio išvakarėse norėjo padovanoti jam dovaną: apsisprendimą Seime rašyti lenkiškas pavardes ne tik lietuviškais rašmenimis.

„Bet net jo paties partijoje, man atrodo, tik du buvo, kurie sugebėjo palaikyti tą projektą“, – juokėsi R. Šimašius.

Vėliau tai kartojo į valdžią patekę lenkai.

Prabėgo beveik dešimt metų ir Seimas vėl ėmėsi šio klausimo.

„Todėl, kad Lietuvoje yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie šiuo metu yra neatstovaujami ir mes jiems pasiryžę atstovauti“, – teigė Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Galiausiai Seimą įtikinti pavyko. Teisingumo ministrė E. Dobrowolska pavardę pasikeitė iškart įteisinus įstatymą.

Tai yra mano tapatybės dalis, mano kultūros dalis ir man tai yra be galo svarbu.

„Vienintelis dalykas, kuris yra reikalingas, tai tautybės įrašas. Tai yra būtent tas pagrindas asmenvardžių keitimui“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

33-eji metai, virš 130 laimėtų teisminių bylų, dveji metai politikoje – taip E. Dobrowolska apibūdino nueitą kelią, kad, kaip pati sako, susigrąžintų savo tapatybę.

„Man asmeniškai tai yra mano tapatybės dalis, mano kultūros dalis ir man tai yra be galo svarbu“, – tvirtino ministrė.

Tačiau, nors įstatymas priimtas, ne visi parlamentarai supranta tokį ministrės sprendimą.

„Seime ir daugiau įdomių klausimų yra: dėl narkotikų dekriminalizavimo, kai kas nevengia pasigirti patys tuos narkotikus vartojantys, tai ir čia gali vertinti kaip sutapimą“, – kalbėjo Seimo narys Aurelijus Veryga.

Kyla įtarimas, kad E. Dobrowolska įstatymą bruko vien dėl savęs.

„Kažin, ar čia sutapimas, jeigu žmogus, kuris labai aktyviai šitą poziciją atstovavo, o tada pats ir pasinaudojo ta proga“, – savo nuomonę sakė A. Veryga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į politiką E. Dobrowolską atvedęs R. Šimašius aiškina kitaip. Neva žmogaus teisių klausimai jai buvo aktualūs dar dirbant savivaldoje.

„Turbūt labai keista būtų, jeigu ji atėjusi į ministres mestų tą darbotvarkę ir staiga pradėtų užsiiminėti kažkuo kitu, o tų dalykų, apie kuriuos visada kalbėjo, nedarytų“, – šypsojosi Vilniaus meras.

„Mokyklos laikais, kadangi baigiau lenkišką gimnaziją Lietuvoje, identifikavau save taip, kaip buvo lenkiškoje mokykloje. Kituose oficialiuose dokumentuose, be abejo, lietuviška forma“, – sakė E. Dobrowolska.

Tačiau A. Veryga ragina nepamiršti ir kitų Lietuvoje gyvenančių žmonių.

„Rusai, baltarusiai, irakiečiai, iraniečiai... kiek visokių kalbų yra Lietuvoje“, – vardino Seimo narys.

„Čia tiesiog ne į temą dalykai. Aišku, galima pradėti šnekėti apie arabiškus, kiniškus rašmenis. Kokių tik durnų argumentų, atsiprašau labai, mes neišgirdome šitoje temoje“, – kalbėjo R. Šimašius.

E. Dobrowolska sako, kad ties lenkiškomis pavardėmis sustoti neketinama.

„Neišskirčiau vien tik pagal tautybę. Jeigu žiūrėtume procentaliai, kur Lietuvoje yra daugiausiai teisminių bylų patirties, tai virš 90 proc. yra mišrios šeimos ir jų vaikai. Taip, mažą dalį sudaro ir tautinės mažumos, kurios tos galimybės neturėjo. Nuo dabar įsigaliojusio įstatymo – turi“, – tvirtino teisingumo ministrė.

Dalį žmonių erzina, kad pasaulis sukasi ne aplink jų bambą ir, kad kiti gali būti savimi.

„Kiek aš žinau, iš tos pačios Lenkijos nei didelio noro, nei reikalo niekas ten nematė. Mes turėjom puikius santykius ir neįteisinę“, – sakė A. Veryga.

Taip pat A. Veryga nesupranta, kodėl yra menkinami nepritariantys lietuviškų pavardžių keitimui.

„Kalba yra tautinio identiteto, sveiko nacionalizmo apsisprendimo galimybė, nes nacionalizmas ne būtinai yra blogai“, – pabrėžė A. Veryga.

„Dalį žmonių erzina, kad pasaulis sukasi ne aplink jų bambą ir, kad kiti gali būti savimi“, – sakė R. Šimašius.

Registrų centro duomenimis, per gegužę, nuo įstatymo įsigaliojimo, pavardę dėl rašmenų pasikeitė vienuolika asmenų. 

„Keliausiu į nuostabią bendrą eilę laukti paso užsakymo“, – džiaugėsi E. Dobrowolska.