„Šiandien premjerei, iš tiesų vakar vakare, aš pasakiau kad aš pasiruošęs trauktis, ir laukiu premjerės sprendimo“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

„Aš suprantu reputacinę žalą Lietuvai“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Trečiadienį įsigaliojus amerikiečių sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas.

Šiandien premjerei, iš tiesų vakar vakare, aš pasakiau kad aš pasiruošęs trauktis, ir laukiu premjerės sprendimo.

„Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad lapkritį „Belaruskalij“ atliko avansinį mokėjimą bendrovei už paslaugas, o šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį ir daliai sausio.

Valstybės valdoma įmonė tvirtino, kad apie avansinį mokėjimą buvo informuotos Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos.

G. Landsbergis tvirtino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ informavo tik apie avansinį apmokėjimą rugsėjį už paslaugas spalį.

„Situacija, kuri įvyko po to, apie ją nebuvo informuota“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Apie tolesnius mokėjimus, kurie vyko, nebuvo pranešta“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis taip pat teigė, kad avansiniai mokėjimai rugsėjį atlikti „Lietuvos geležinkelių“ prašymu, o spalį ir lapkritį, jo žiniomis, bendrovė avansinių mokėjimų nebeprašė.

„Nežinau, kaip buvo. Bet iš tos informacijos, kurią turiu šiandien, papildomų prašymų nebuvo (...). Gal aš turėjau paklausti daugiau kartų, gal aš turėjau nutuokti, kad tokie dalykai daromi“, – tikino ministras.

Gal aš turėjau paklausti daugiau kartų, gal aš turėjau nutuokti, kad tokie dalykai daromi.

Ministras pridūrė, kad potenciali žala „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ galėtų siekti iki 500 mln. eurų.

G. Landsbergis taip pat sakė, kad praėjusią savaitę susitikime su Jungtinių Valstijų valstybės sektretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) išsakęs nuogąstavimus dėl sankcijų veikimo, taip pat ir tai, jog, pavyzdžiui, „Belaruskalij“ trąšas perka NATO valstybių įmonės, kurių akcininkė – pati JAV.

„Aš išsakiau, kad taip yra, tai yra problema, kad sankcijos iš esmės neturi efekto, ir kad mes ieškome būdų (...). Tai yra priimta duomėn. Dėl to, kad šiandien jau yra gausybė pavyzdžių: yra Norvegijos įmonė, kuri tas trąšas perka. Tai yra NATO partneris, tai yra valstybinė įmonė, kurios dalis akcijų priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 16 procentų akcijų priklauso JAV fondui. Ji perka tas trąšas, reiškia, ji nevykdo tų sankcijų“, – kalbėjo ministras.

G. Landsbergis sako, kad kalbantis su minėta Norvegijos įmone, ji laikosi pozicijos, jog sankcijos šiems sandoriams nėra taikomos.

Kartu ministras akcentuoja, kad Lietuva negali paminti sutartinių įsipareigojimų, nes „teisės viršenybė irgi yra vertybinės politikos dalis“, o būtent Lietuva ir kitos Vakarų šalys dėl sutarčių nesilaikymo kritikuoja Kiniją ar kitas valstybes.

„LTG Cargo“ vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių per metus už maždaug 60 mln. eurų. 

JAV Iždo departamentas sankcijas „Belaruskalij“ įvedė rugpjūtį ir iki gruodžio 8-osios verslui davė laiko užbaigti sandorius.

Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.