Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su Statybos sektoriaus vystymo agentūros direktoriumi Aidu Vaičiuliu.
– Jūs lankėtės Borodiankoje ir matėte, kaip atrodo tas miestelis. Lietuva pasirinko Borodianką atstatyti iš dalies – namelius, mokyklas, darželius. Kokį įspūdį paliko miestelis?
– Ne miestelis, o tai, ką padarė okupantai su okupuota zona. Toks jausmas, kad ten atvažiavo visko sugadinti, o ne okupuoti. Labai slogus įspūdis. Manau, kad tai, kas dabar įvyko Ukrainoje, yra nesuvokiama protu. Mes buvome ne tik Borodiankoje, bet ir Irpinėje, ir Bučoje, ir Kyjive. Tik mėnesį jie buvo okupavę, tai aš bandau įsivaizduoti, kas bus ten, kur okupuota keturis mėnesius, pusę metų. Tai, manau, kad šita vieta atstatyme bus labai svarbi, nes viskas buvo griauta. Vienas įspūdis: jei atvažiavę okupantai šaudo į stogus tam, kad lietus paskui sugadintų pastatą negrįžtamai. Tokių vaizdų nebuvau matęs – ištisi kvartalai ir šaudė į stogus. Čia kaip varžybų klausimas, kas daugiau sugadins. Slogus įspūdis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Pakalbėkime, kokie bus mūsų pajėgumai, nes girdime įvairių iššūkių, kurie gali kilti, kalbant apie tai, jei darbininkai vyktų iš Lietuvos, yra problemų su draudimu. Ką darysite šiuo atveju?
– Dabar yra patvirtintas trumpalaikis Vyriausybės planas. Jis apima realius keturis objektus. Viena iš mūsų vizito dalių buvo kalbėtis su merais ir valdžios atstovais. Identifikavome tai, ko labiausiai jiems reikėtų. Borodianka buvo pasirinkta ne atsitiktinai, nes miestelis – labiausiai nukentėjęs konstrukcijų ir pastatų atžvilgiu. Beveik visi visuomeniniai pastatai sugriauti, o meras su valdžia sprendžia klausimą ne kaip atstatyti savo visuomeninius pastatus, bet kaip padėti gyventojams ir, aišku, švietimo įstaigoms. Pasirinkta pirmojo paketo dalis, kad būtų įrengta stovykla 36 šeimoms. Ji bus šalia Lenkijos. Lenkija – didesnė šalis, ten yra apgyvendinta per 150 šeimų. Toliau – apgriauta 700 moksleivių talpinanti mokykla, Irpinėje – darželis, ir vienas tiltas Sumų apskrityje.
– Tai – vos keli objektai. Ukraina yra milžiniška, ar čia buvo ukrainiečių prašymas, ar Lietuva pasirinko tuos objektus?
– Įsivaizduokite, sprendžia klausimus tokius, kad Kultūros rūmus verčia į laikino pasišildymo vietas, kad žmonės žiemą turėtų kur užeiti ir pasišildyti. Čia negalima sakyti, kad mes tik iš dalies sprendžiame, tiesiog pagal savo galimybes sprendžia valstybė, kaip padėti.
– Bet valstybė neapsiriboja vien tik tais objektais – yra svarstymų apie kitus miestus, apie kitus objektus?
– Tai yra trumpalaikis – šių metų planas, o ilgalaikis, na, negaliu kalbėti visos Vyriausybės vardu, bet Aplinkos ministerija buvo pateikusi planą, kurį iš dalies pristatė ir mūsų ministrė pirmininkė. Yra numatytas planas pasirinkti urbanistinį vienetą, kad ir tą pačią Borodianką, ir padėti jiems susitvarkyti nuo urbanistinio plano projektavimo, lėšų pritraukimo per fondą įgyvendinimui. Ir kaip pavyzdinį darinį paskui būtų galima multiplikuoti ir toliau. Į tą planą įeina ir specialistų parengimas tam, kad galėtų ne vien tik pažiūrėti, kaip gerai mes suorganizavome ir padarėme, bet kad galėtume multiplikuoti į kitas sritis ir zonas. Mes važiavome ir važiavo privati humanitarinė pagalba iš Lietuvos. Jie tiesiog vežė stiklą. Lietuvoje surinkinėja stiklo paketus, kurie yra keičiami arba dovanoja įmonės, ir veža į miestus, nes stiklai išdaužyti masiškai. Artėja žiema. Be langų ir pastatams blogai, bet ir žmonės juose negali gyventi. Tai – vienas iš pavyzdžių, kad bet kokia pagalba ten yra priimtina. Tad tai, ką darė mūsų žmonės – rinko maistą, rūbus – viskas priimtina. O jų pagrindinis poreikis – išgyventi žiemą. Viskas, kas padeda įsirengti – medžiagos – viskas tinka. Čia yra poreikis, bet jie mąsto ir apie ateitį. Mes pasirinkdami tam tikrą miestelį, padėtume spręsti ir energinio efektyvumo klausimą, nes jų pastatai, kurie buvo, nebuvo energiškai efektyvūs ir tvarūs.
