Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad S. Skverneliui ir jo bendražygiams per tokį trumpą laiką šis užmojis techniškai pavyktų tik tuo atveju, jei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai masiškai pereitų į naujai kuriamą partiją.

Tuo tarpu Vytauto didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Andžejus Pukšto mano, kad S. Skverneliui ir jo bendražygiams iki lapkričio mėnesio įkurti partiją yra realu. Vis tik, politologas atkreipia dėmesį, kad per tokį trumpą laiką galimas tik mechaniškas partijos įsteigimas. Pasak jo, norint parengti ir išdiskutuoti partijos programą, išsigryninti viziją reikia gerokai daug daugiau laiko.

T. Janeliūnas: iki lapkričio mėnesio partiją pavyks įkurti, jei į ją masiškai pereis LVŽS nariai

„Jeigu S. Skvernelis jau galvoja apie savo partijos ateitį, tai tas valstybės skiriamas finansavimas yra labai aktualus. Nes dažnai kalbama, kad LVŽS didele dalimi priklausydavo nuo R. Karbauskio finansinių galimybių, o atsiskyrus S. Skverneliui ir jo komandai, kurie ilgą laiką dirbę valstybės tarnautojais, neturintys labai didelių finansinių resursų, jiems, matyt, valstybės dotacija tikrai gali būti vienas iš pagrindinių dalykų“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. G. Savickio / ELTOS nuotr.

Vis tik politologo teigimu, iki lapkričio mėnesio įsteigti naują partiją yra iššūkis, nes Politinių partijų įstatymas numato, kad steigiama partija Lietuvoje privalo turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų. T. Janeliūnas mano, kad tai surinkti tokį kiekį žmonių S. Skverneliui ir jo bendražygiams pavyktų tik jei į naujai steigiamą partiją masiškai pereitų žmonės LVŽS.

„Aišku, juos galima surinkti, bet, matyt, tikimasi, kad tą didžiąją dalį partijos narių sudarys atskylantis LVŽS, kurie jau aiškiai norėtų rinktis S. Skvernelį, kaip savo vadovą, o ne R. Karbauskį. Tai jeigu rimtas partijos narių nutekėjimas iš LVŽS per tokį trumpą laiką neįvyks, visiškai naujų žmonių pritraukti į partiją vargu ar išeitų, nes šiaip jau nėra linkę lietuviai jungtis į partijas labai greitai“, – sakė T. Janeliūnas.

Todėl politologas mano, kad S. Skvernelis suskubti partiją steigti turėtų tik įsitikinęs, kad LVŽS nariai masiškai ketina pereiti į naująją partiją.

Ko gero, S. Skvernelis turi vadybinės patirties ir tikrai nemažai.

„Jeigu iš tikrųjų S. Skvernelis ir jo artimiausi bendražygiai jau turi tokių įsivaizdavimų, kad galbūt vos ne atskirais skyriais iš LVŽS ketina pereiti į naująją partija, tai tokiu atveju aišku, tas procedūras įvykdyti techniškai laiko gali užtekti“, – tvirtino politologas,

„Tokiu atveju bent jau reikia suplanuoti tą pagrindinį steigiamąjį partijos suvažiavimą, labai aiškiai, greitai paruošti dokumentus, kad jie būtų patvirtinti Teisingumo ministerijoje. Visa tai ne kiekvienai partijai iš pirmo karto pavyksta net ir turint daugiau laiko. Tai visko gali būti, kad nebūtinai šiemet ir suspės ta partija oficialiai įsiteisinti“, – taip pat akcentavo jis.

Įstatymo pataisa, leidžianti nedalyvavusiai Seimo rinkimuose partijai, įsteigusiai Seime frakciją pretenduoti į valstybės dotaciją buvo priimta pastarąją kadenciją, kai „socialdarbiečiai“ atskilo nuo socialdemokratų.

Paklaustas, ar ne ironiška, kad šia „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ iniciatyva priimta įstatymo pataisa dabar gali pasinaudoti nuo LVŽS atskilę Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarai, T. Janeliūnas priminė lietuvišką posakį „lazda turi du galus“.

„Ir iš tikrųjų, tie bandymai, kurie yra daromi kažkokiam labai specifiniam atvejui ir tuo metu atrodo labai geri ir teisingi, iš tikrųjų gali atsisukti kitu galu ir visai netgi tas neigiamas pasekmes gali turėti pataisos iniciatoriai. Matysime, gal būtent tas posakis ir pasitvirtins“, – akcentavo T. Janeliūnas.

A. Pukšto: valstybės dotacija padėtų plėtoti partijos struktūrą

Savo ruožtu VDU docentas dr. A. Pukšto teigia, kad teoriškai S. Skverneliui ir jo bendražygiams iki lapkričio mėnesio įsteigti partiją – realu.

„Viskas yra įmanoma. Ko gero, S. Skvernelis turi vadybinės patirties ir tikrai nemažai. Jis turi gausų būrį parlamentarų, jų yra iš viso 13. Tai, aš manau, kad šiek tiek reikės padirbėti už Seimo ribų, bet tai galima padaryti“, – sakė S. A. Pukšto.

Dr. Andžejus Pukšto. G. Savickio / ELTOS nuotr.

„Vis tik tiek tie žmonės kaip S. Skvernelis, kaip Tomas Tomilinas, kaip Rima Baškienė, yra pažįstami, jie turi daug ryšių regionuose, įvairiuose miestuose, galiausiai, man atrodo, kad kažkiek iš LVŽS galėtų narių pereiti pas juos“, – pridūrė ji.

Politologas atkreipia dėmesį, kad partija nuo uždarosios bendrovės ar nevyriausybinės organizacijos skiriasi tuo, jog turi savo viziją, apsvarstytą programą. A. Pukšto teigimu, iki lapkričio mėnesio galima tik mechaniškai įsteigti partiją, nes programos ar vizijos apsvarstymas ir išsigryninimas, pasak jo, reikalauja gerokai daugiau laiko.

„Jeigu tikslas yra sukurti mechaniškai partiją, vardan to, kad gauti dotaciją, tai, ko gero, šiek tiek diskredituotų tą grupę, kad tai daroma labai savanaudiškais tikslais. Nes tam, kad sukurti partiją, patvirtinti programą, tai vis tiek reikia šiokių tokių diskusijų“, – akcentavo politologas.

„Galutinis partijos tikslas vis tiek yra, kad artėjančiuose rinkimuose, o tas rinkimų raundas prasidės po trijų nepilnų metų, kad įgauti populiarumą, atrasti savo vietą. Tai kartais tas skubėjimas nebūtinai gali išeiti šiems politikams į naudą“, – svarstė jis.

Kita vertus, A. Pukšto pripažįsta, kad valstybės dotacija padėtų plėtoti naujai įkurtos partijos struktūrą.

„Kai partija gaus dotaciją, galės kurti struktūras, nes viską reikia nuo nulio sukurti. Tai, ko gero, tą dotaciją panaudos struktūrų kūrimui, o tai yra nelengvas darbas. Žinote, čia nėra gero atsakymo, nes jeigu praleisi tuos metus irgi nėra gerai. O dotacija, ko gero, yra reikalinga tam, kad kurti naują struktūrą“, – pripažino politologas.