„Nespekuliuosiu, kokie sprendimai bus priimti dėl sustiprinto sąjungininkų buvimo, bet galiu pasakyti, jog esu pataręs ir manau, kad yra reikalinga pasiekti realų atgrasymą. Ne simbolinį, o realų atgrasymą“, – pirmadienį konferencijoje „NATO galios ir atgrasymo stiprinimas“ teigė generolas leitenantas B. Hodgesas, kuris yra JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas.

Jungtinių Valstijų karininkas tai sakė artėjant NATO gynybos ministrų ir Aljanso viršūnių susitikimams, kuriuose gali būti nuspręsta padidinti sąjungininkų karinius pajėgumus Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.

„Atgrasymas reikalauja realių pajėgumų, realių kovinių organizacijų, kurios priverstų bet kokį potencialų priešininką pasakyti, kad „mums gali nepavykti“ arba „mes nenorime to daryti, nes nuostoliai bus per dideli“, – kalbėjo B. Hodgesas.

„Tai reiškia homogeniškas, įgalintas organizacijas su bendrais pabėgumais“, – pridūrė jis.

Generolas sakė, kad Rusija yra reikalinga tarptautinėje bendruomenėje, tačiau šiuo metu tai neįmanoma, nes ši šalis „gerbia tik galią“.

Jis pabrėžė, kad apie 7 tūkst. rusų karių yra dislokuoti Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Šias teritorijas tarptautinė bendruomenė laiko Rusijos okupuotomis Gruzijos teritorijomis. Pasak B. Hodgeso, apie 20 tūkst. Rusijos karių šiuo metu yra Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, o praėjusią savaitę Rytų Ukrainoje, kur galioja paliaubos, per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais žuvo apie 20 Ukrainos karių.

„Tai rimtas iššūkis, ne akademinis lavinimas ir vienintelis būdas užkirsti kelią realiai krizei yra išlikti kartu, Aljansui išlikti kartu ir parodyti, kad mes esame įsipareigoję“, – sakė B.Hodgesas.

Generolas pridūrė, kad Lietuva tiksliai vykdo NATO viršūnių susitikimo Velse metu priimtus įsipareigojimus ne tik didindama išlaidas gynybai, bet ir organizuodama pratybas bei vystydama kariuomenę.

„Lietuva neabejotinai buvo lyderė šioje srityje“, – kalbėjo B. Hodgesas.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje jų būtų dislokuota po tarptautinį sąjungininkų batalioną, kurį sudarytų apie tūkstantis karių. NATO Karinis komitetas yra pritaręs tokių vienetų dislokavimui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Aljansas šiemet yra patvirtinęs planus plėsti karinį buvimą Rytų Europoje, reaguojant į Rusijos veiksmus.

Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.

Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją JAV atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.

Įteikė apdovanojimą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanojo Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadą generolą leitenantą F. B. Hodgesą III.

Generolas apdovanotas už ypatingus nuopelnus stiprinant Lietuvos saugumą. Prieš dvejus metus generolas F.B.Hodgesas labai greitai sureagavo į kilusią agresiją Ukrainoje ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Baltijos valstybėse būtų nedelsiant dislokuotos JAV rotacinės pajėgos bei karinė technika. Prezidentės teigimu, Lietuva labai vertina tvirtą Jungtinių Amerikos Valstijų paramą ir saugumo garantijas Baltijos šalims. 

Šalies vadovė su generolu aptarė pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Prezidentės teigimu, Aljanso atgrasymo priemonės, dėl kurių Varšuvoje sutars NATO šalių vadovai, turi būti paremtos konkrečiais pajėgumais, sudarančiais galimybes efektyviai atremti grėsmes rytiniame NATO flange.

Prezidentė akcentavo, jog būtina išlaikyti tęstinę JAV karių rotaciją Lietuvoje, vykdyti intensyvias karines pratybas, kurios yra paremtos realių grėsmių scenarijais. Labai svarbu nuolat gerinti sąveiką tarp Lietuvos ir JAV karinių dalinių. Kolektyvinės gynybos pajėgumai privalo būti gerai organizuoti ir veikti pagal vieningą gynybos planą.

Generolas pagyrė Lietuvą už priimtus sprendimus stiprinant šalies gynybą - grąžinant privalomąją šauktinių karo tarnybą, didinant krašto gynybos finansavimą ir modernizuojant kariuomenę. JAV sausumos pajėgų Europoje vadas pabrėžė, kad Lietuvą dažnai mini kaip pavyzdį sparčiai ir efektyviai stiprinant savo karinius pajėgumus.

Jungtinių Amerikos Valstijų kariai nuo pernai metų aktyviai dalyvauja NATO pratybose Baltijos šalyse. Kitą savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prasidės tarptautinės Aljanso pratybos „Kardo kirtis“. Dalyvauti šiose pratybose į Lietuvą atvyksta apie 500 JAV karių. Visose trijose Baltijos valstybėse dalyvaus apie 10 000 karių. Tai didžiausios karinės pratybos regione per kelerius pastaruosius metus.

Lietuva palaiko generolo B. Hodgeso išsakytą siūlymą sukurti vadinamąjį Aljanso „karinį Šengeną“ Europoje, kuris padėtų išvengti biurokratinių suderinimo procedūrų ir prireikus palengvintų NATO karinės paramos atvykimą į Baltijos šalis.

Susitikime kalbėta ir apie išankstinį JAV karinės technikos dislokavimą Lietuvoje. Tai viena iš svarbiausių priemonių, ženkliai paspartinanti NATO greitojo reagavimo pajėgų atvykimą. Taip pat aptartos perspektyvos vystyti vieningą Baltijos šalių oro gynybos architektūrą, poreikis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse keisti į oro gynybos misiją. Šalies vadovės teigimu, šiems darbams įgyvendinti yra labai reikšminga JAV karinė ekspertizė ir politinė parama.