I. Adomavičius pasisakymą žurnalistams pradėjo emocingu pasakojimu apie savo senelį. Pasak „aušriečio“, paauglystėje jo senelis talkino partizanams, saugojo pogrindinę spaudą.

„Tokią kultūrą reikia saugoti, tai yra mūsų pagrindai“, – graudindamasis kalbėjo kandidatas į kultūros ministrus.

„Aš norėčiau, kad išsaugotumėme tokią kultūrą. Kad surastumėte laiko ir aplankytumėte mano senelį, pasišnekėtume apie tai, ką jis turi savo“, – sakė jis.

Tęsdamas savo pasakojimą, I. Adomavičius tvirtino  rytą prieš spaudos konferenciją Prezidentūroje sutikęs buvusį bendraklasį, buvusį istorijos mokytoją, kurie jam išreiškė palaikymą. Politikas pažymėjo, kad sulaukė ir daugybės draugų menininkų skambučių, kurie linkėjo jam sėkmės.

Kalbėdamas žurnalistams, jis atkreipė dėmesį ir į kultūros bendruomenės atstovų platinamą peticiją dėl jo kandidatūros.

Aš norėčiau, kad išsaugotumėme tokią kultūrą. Kad surastumėte laiko ir aplankytumėte mano senelį, pasišnekėtume apie tai, ką jis turi savo.

„Ar nebus tie 40 tūkst. pasirašiusių peticiją burbulas to, ko mes nežinome? Ar tai opozicija, ar kiti žmonės, kurių mes negalime patikrinti? Ir tai iškreipia visą visuomenės formatą. Nes aš matau žmones“, – toliau kalbėjo jis.

Savo kalboje kandidatas užsiminė ir apie kultūros svarbą regionuose.

„Kiek yra daug darbo žmonių, kurie dirba paprastą darbą. Yra suvirintojai, yra kepėjai, yra virėjai, yra statybininkai. Bet jie vakare grįžta, atsisėda savo garažiuke, atsidaro molbertą ir tapo. Kiti žmonės stengiasi kurti, bet yra paprastesni, jei nėra tokie išdidūs“, – pasakojo „aušrietis“.

Taip pat I. Adomavičius leido suprasti, kad prieš porą dienų minėtos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės nepelnytai nublanko dėl užvirusių diskusijų dėl Kultūros ministerijos ateities.

„Prieš dvi dienas buvo 150 metų Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Rugsėjo 22 d. Ji niekados negrįš atgal. Niekados. Bet kažkoks visuomenininkas, kažkoks žmogus sugalvojo tą paversti į paprasčiausią... Aš su paprastas, aš niekam nereikalingas, aš paprastas žmogus. Kodėl reikia iškelti mane, kuris dar nėra toks iškilus kaip Čiurlionis?“ – emocijų kalbėdamas neslėpė jis.

Aš su paprastas, aš niekam nereikalingas, aš paprastas žmogus. Kodėl reikia iškelti mane, kuris dar nėra toks iškilus kaip Čiurlionis?

„Jeigu būsiu kultūros ministras, būsiu visos Lietuvos, visų pasaulio lietuvių kultūros ministras. Ir Kultūros ministerija ne veltui tapo šiandien labiausiai matoma – dėl to, kad kažkas joje gali pasikeisti“, – kalbą apibendrino I. Adomavičius.

Ignotas Adomavičius / R. Riabovo / BNS nuotr.

Žada dėti pastangas dėl Holokausto aukų įamžinimo

I. Adomavičius taip pat užsiminė apie rugsėjo 23 d. minimą Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Kandidatas tvirtino davęs pažadą prezidentui – jeigu taps ministru, sieks, kad Holokausto aukos būtų deramai atmenamos ir gerbiamos.

„Jeigu tapsiu kultūros ministru (...), dėsiu visas pastangas, kad Holokausto atminimo aukos ir visada Genocido atminties diena grįžtų į aukščiausio lygio kultūros lygį. Kad būtų išpuoselėta ir išsaugota kultūra. Tai yra labai svarbu mūsų atminties, lietuvių kultūros ir istorijos atminčiai“, – tvirtino kandidatas į kultūros ministrus.

Nesureikšmina, kad neišmano su kultūra susijusių įstatymų: prakalbo apie neuronus

Kultūros atstovų kritiškai vertinamas kandidatas į ministrus neslėpė, kad jo išmanymo lygis, kalbant apie sektoriaus įstatyminę bazę, nėra didelis.

„Įstatymų su kultūra išmanymo lygis nėra didelis, aš nesu teisininkas“, – teigė jis.

Visgi, I. Adomavičiaus teigimu, tai nėra problema. Neutralizuoti šį trūkumą, anot jo, gali suburta komanda bei jo išlavinti įgūdžiai mokantis groti muzikos instrumentais.

„Komanda man padės tuos įstatymus išgvildenti, išmanyti ir išaiškinti – aš ją tikrai susirinksiu. Tai nėra didelė problema“, – teigė jis, pridurdamas, jog ir pačiam suprasti įstatymus nebus itin sunku dėl išlavinto sugebėjimo valdyti procesus ir „jungti daleles“.

„Tai yra informacija, kurią tu apdoroji ir surenki. Kaip neuronai susirenka į galvą. Jei tu pradedi mokytis groti pianinu ar fortepijonu – iš pradžių neuronai nesupranta, tu groji, klysti. Tu kartoji ir vėl klysti. Bet galiausiai pradedi viską daryti gerai. Todėl japonai muzikos mokosi nuo mažens – tam, kad žmonių smegenis mokėtų sujungti daleles. Dėl to procesų valdymas man yra paprastas dalykas“, – sakė kandidatas į ministrus.

Kaip neuronai susirenka į galvą.

Giminystės ryšiai nesusiję su galimomis pareigomis

Viešojoje erdvėje keliant klausimus dėl I. Adomavičiaus giminystės ryšių su R. Žemaitaičiu, pats kandidatas sako, kad jie nėra susiję su galimomis kultūros ministro pareigomis.

„Politikoje giminystės ryšių jūs sutinkate: gerbiamą Landsbergį, gerbiamą Gentvilą. Pas mane tų giminystės ryšių (...) Tai niekuo nesusiję su mano, kaip kultūros ministro, pareigomis. Remigijus yra Dževaldo brolis, mano žmona yra Dževaldo (žmonos – ELTA) sesuo. Ji, tarp kitko yra labai puiki pedagogė, šokių mokytoja“, – dėstė jis.

„Nemuno aušrai“ iš socialdemokratų perėmus Kultūros ministeriją ir kandidatu pasiūlius partietį I. Adomavičių, sprendimu pasipiktinę kultūros srities atstovai bei jų rėmėjai ketvirtadienį rinksis į protestą prie Prezidentūros.

Teikiamas kandidatas į kultūros ministrus I. Adomavičius viešai kritikuojamas, esą neturi reikalingos patirties bei kompetencijos šioms pareigoms eiti.

Skeptiškai vertina desovietizacijos procesą

I. Adomavičius leidžia suprasti skeptiškai vertinantis vadinamojo desovietizacijos įstatymo taikymą Lietuvoje. Pretendentas į Kultūros ministerijos vadovus akcentuoja, kad tokių menininkų kaip poetės Salomėjos Nėries atminimas, nepaisant jų kontroversiškai vertinamos praeities, turi būti išsaugotas.

„Aš apskritai nepritariu laužymui mūsų kultūros. Nes jeigu mes prieš tai supratome, kad kultūros dalis yra Salomėja Nėris ir jeigu labai gerai žinoma daina yra „Mūsų dienos kaip šventė“, iki šiol dainuojama. (...) Tai kodėl reikėtų autorės žodžius ir autorę nuimti?“ – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Adomavičius.

„Mes turime gyventi su ta istorija. (...) Jeigu mes pradėsime slėpti, keisti istoriją, kas mes tapsime? Kur mūsų identitetas?“ – retoriškai klausė jis.

ELTA primena, kad desovietizacijos komisijos veikla sulaukė nemažai kritikos iš dabartinių valdančiųjų.

Grupė socialdemokratų birželio pradžioje registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tuomet tikino, jog komisija savo darbą atliko neefektyviai, todėl sprendimo galią, pasak jo, reikėtų suteikti savivaldai.

Po šio žingsnio desovietizacijos komisija pranešė atsistatydinanti.

Ramina protestuoti pasirengusią kultūros bendruomenę

Ketvirtadienį daliai kultūrininkų ketinant rinktis į protestą dėl sprendimo Kultūros ministeriją patikėti „Nemuno aušrai“, šios partijos deleguotas kandidatas į ministrus I. Adomavičius sako, jog dės visas pastangas atrasti konsensusą su bendruomene.

„Dėsiu visas pastangas, kad su visais susitikčiau, kad atrastume bendrą konsensusą ir kalbėtumės su visais. Maksimaliai dėsiu pastangas“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė I. Adomavičius.

„Prasidėjus darbui, aš dirbsiu iki 10 val. vakaro, priimsiu visus, kurie nori pasikalbėti taikiai. Kažkas vakar sakė eis su pagaliais, tai pagalius padėsime į šoną, prie durų, užeisime ir kalbėsime“, – akcentavo jis.

Politikas sako, jog „aušriečiams“ jis jau anksčiau yra pabrėžęs kultūros svarbą.

„Noriu nuraminti bendruomenę, kuri tikrai pergyvena, nuogąstauja, kad (ministerija atiteko – ELTA) „Nemuno aušrai“. Ne „Nemuno aušrai“, aš esu paskirtas „Nemuno aušros“ ministras, kuris galbūt būdavo vienas iš tų, kuris sakydavo: pasiimkime Kultūros ministeriją“, – dėstė I. Adomavičius.

„Nemuno aušrai“ iš socialdemokratų perėmus Kultūros ministeriją ir kandidatu pasiūlius partietį I. Adomavičių, sprendimu pasipiktinę kultūros srities atstovai bei jų palaikytojai ketvirtadienį rinksis į protestą prie Prezidentūros.

„Reikėtų filtruoti atlikėjus ir menininkus, kurie lankėsi Rusijoje ar Kryme“

I. Adomavičius sako, kad Rusijoje ar Kryme po aneksijos koncertavę ar lankęsi atlikėjai bei menininkai turėtų būti griežčiau sankcionuojami.

„Reikėtų filtruoti“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė I. Adomavičius.

Po 2022 m. invazijos į Ukrainą pasitaikė ne vienas atvejis, kada į Lietuvą buvo neįleisti rusų ir kiti atlikėjai, koncertavę aneksuotame Kryme ar šlovinę Kremliaus režimą.