„Įvertinsiu reformos eigą, pažiūrėsiu reformos tikslingumą. (...) Pati geriausia reforma gali būti blogai įgyvendinama, pažiūrėsime, kokie rezultatai. Įvertinę visus duomenis, spręsime, ką su reforma daryti“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

Pati geriausia reforma gali būti blogai įgyvendinama, pažiūrėsime, kokie rezultatai. Įvertinę visus duomenis, spręsime, ką su reforma daryti.

Siekdama didinti visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerinti pareigūnų darbo sąlygas Policijos departamento vadovybė ėmėsi reformuoti policiją. Pradėta jungti viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakoma budėtojų, taip mažinant kabinetuose dirbančių pareigūnų skaičių. Iki 2020-ųjų tikimasi pasiekti, kad mažiausias pareigūnų darbo užmokestis būtų 1 tūkst. eurų. Policijos generalinis komisaras anksčiau yra nurodęs, kad po reformos iš beveik penkių dešimčių buvusių areštinių šalyje planuojama palikti 15, iš 80 policijos budėtojų skyrių palikti dešimt. Dalyje policijos komisariatų pertvarka jau įgyvendinama.

Reformai priešinasi pareigūnų profesinės sąjungos. Anot jų lyderių, pareigūnai pasigenda aiškumo, kokie departamentų padaliniai ir kaip veiks po reorganizacijos, kokie yra vertinimo kriterijai norintiesiems eiti naujas pareigas. Esą dalis asmenų į pareigas perkeliami nepaisant to, kad neatitinka reikalavimų. Profsąjungų atstovų teigimu, pavyzdžiui, tyrėjams priskiriamos naujos funkcijos – užtikrinti viešąją tvarką ir patruliuoti, nors jie tam nėra paruošti.

Kandidatas į vidaus reikalų ministrus tvirtino, kad prezidentė per susitikimą akcentavo valstybės sienos apsaugos problemas.

„Pirmiausia tai, kad reikėtų stiprinti valstybės sienos apsaugą, dėti pastangas, kad valstybės siena būtų saugoma moderniomis priemonės. Šiuo metu valstybės siena nepakankamai saugoma šiomis priemonėmis“, – teigė E.Misiūnas.

Anot jo, D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė viešojo saugumo problemą, kovą su smurtu artimoje aplinkoje.

Kalbėdamas apie pabėgėlių perkėlimą, kandidatas į vidaus reikalų ministrus tvirtino, kad Lietuva atsakingai vykdo įsipareigojimus Europos Sąjungai. Šalis yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius. Šiuo metu perkelta beveik 200 asmenų.

E.Misiūnas pabrėžė palaikąs politiką, kai Lietuva atsirenka, kuriuos pabėgėlius priimti.

„Tarp pabėgėlių yra įvairių asmenų, dėl to atsakinga atranka yra labai svarbi Lietuvos žmonių saugumui“, – teigė jis.

E.Misiūno kandidatūrą į vidaus reikalų ministrus teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nėra šios partijos narys, tačiau sakė esąs susipažinęs su jos programa vidaus reikalų srityje ir jai pritaria.

Kandidatas palaiko idėją mažinti valstybės tarnautojų skaičių, tačiau sakė nepritariąs automatiniam jų mažinimui.

„Valdininkų mažinimas savaime negali būti atliekamas, turėtų būti optimizuojamos valstybės administracinės funkcijos, perkeliama į elektroninę erdvę, automatiškai sumažėja valdininkų darbo krūvis ir tada skyrius, poskyrius galima mažinti. Bendrai pasakyti, kad reikia mažinti 10 proc. yra klaidingas požiūris“, – sakė E.Misiūnas.

Ministrus skiria ir atleidžia prezidentė premjero teikimu.