- Ignas Jačauskas/BNS, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gabrielius Landsbergis
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
-
G. Landsbergis: po rinkimų žmonių lūkesčių kreivė krito žemyn
Šeštadienį Vilniuje prasidėjusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pažymėjo, kad pirmieji naujosios vyriausybės metai labai nuvylė, tačiau metas atsitiesti ir susitelkti dėl esmingų reformų.
„Kaip galime įvertinti praėjusius metus? Visi Lietuvos gyventojai turėjo lūkesčių, nepriklausomai, kas už ką balsavo, tačiau po rinkimų lūkesčių kreivė krito nepaprastai žemai ir tikėtis, kad rimtos pertvarkos galimos – gana sunku. Žmonės nusivylę. (...) Reformos nevyksta, medikai algų negauna, eilės iki gydytojų kabinetų ilgėja. Antroji problema šiandienos vyriausybėje – auganti politinė fragmentacija. Geriausias pavyzdys – suskilę socialdemokratai. (...) Jei norime valstybinės pertvarkos, esmingų pokyčių, šuolio į priekį – privalomas susitarimas tarp politinių jėgų, kurios šiandien yra stipriausios ir nefragmentuotos. Jei norime užtikrinti, kad įvyktų aukštojo mokslo pertvarka – reikalingas susitarimas, ir mes esame pasiruošę dalyvauti tokiame susitarime. Šiandien turime duoti progą, pripažinti, kad yra sunku, kad ne viskas pavyko taip, kaip kalbėta, ir susėsti prie derybų stalo“, – teigė G. Landsbergis.
TS-LKD lyderis taip pat pažymėjo, kad regioninių vizitų po Lietuvą ciklu „Sutarti dėl Lietuvos“ šiais metais vykdomas pažadas išklausyti esmines bendruomenių problemas ne tik prieš rinkimus, bet nuolatos.
Kviečia „valstiečius“ sutarti dėl paramos
G.Landsbergis sako, jog konservatoriai pasirengę būdami opozicijoje paremti valdančiuosius „valstiečius“ jiems vykdant konkrečias reformas bei kviečia sutarti dėl „didžiosios koalicijos“, rašo BNS.
Tai nėra pertvarka, tai yra iš būtinybės daromi maži pakeitimai.
„Turime aiškų įsivaizdavimą, kas tai yra svarbiausi darbai: tai mokesčių, švietimo pertvarka, investicijų pritraukimas, rimtas požiūris į tą sritį. Tai yra trys sritys, kur mes galėtumėme bendradarbiauti. Jei klausimas kiltų, ar mes prašomės į valdžią – ne, nesiprašoma. Bet sąvoka „didžioji koalicija esminėms valstybės pertvarkoms“ man patinka“, – BNS šeštadienį sakė partijos pirmininkas.
G.Landsbergis teigė, jog susitarimas tarp politinių jėgų, kurios yra „stipriausiai atstovaujamos Seime“, galėtų būti ir rašytinis.
„Rašytinis – taip, galbūt, išbandėme tokį metodą. Jei norime, kad įvyktų mokesčių reforma, aukštojo mokslo pertvarka, tam reikalingas įsipareigojimas iš pagrindinių, nefragmentuotų partijų, politinių jėgų, kurios gali prisiimti įsipareigojimą. Duodu pažada, jog Tėvynės sąjunga yra ta jėga, kuri nori ir gali dalyvauti tame susitarime ir aš matau kitą politinę jėgą, tai „valstiečius“, – tvirtino jis.
Dabartinius valdančiųjų veiksmus minėtose srityse jis įvardino kaip „mažus žingsnius“: „Tai nėra pertvarka, tai yra iš būtinybės daromi maži pakeitimai“.
Kalboje partijos tarybos atstovams šeštadienį jis taip pat pabrėžė, jog nėra pagrindo džiaugtis ir socialdemokratų skilimu – anot jo, tai didina politinę fragmentaciją ir trukdo sprendimams.
„Aš nejaučiu džiaugsmo, aš matau, kad tai yra didelė problema, kadangi kiekvienas politinis sprendimas veikia politinio susitarimo pagrindu. Turime susitarti. Ir kuo didesnė fragmentacija (...), tuo yra sunkiau susitarti“, – sakė G. Landsbergis.
Su LVŽS frakcijos seniūnu Ramūnu Karbauskiu BNS šeštadienį nepavyko susisiekti. „Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis kol kas konservatorių pareiškimo nekomentuoja – BNS šeštadienį jis sakė norintis susipažinti su siūlymu.
TS-LKD taryba taip pat priėmė deklaraciją, kurioje konstatuojama, jog per metus po Seimo rinkimų „neįvyko esminių pokyčių“, o valdantieji „valstiečiai“ kritikuojami, jog pasirinko „ne dialogą ir plataus sutarimo dėl valstybei būtinų reformų siekį“, o nu ėjo „konfrontacijos ir manipuliacijų keliu, pasirinkdama bendradarbiavimą su neskaidriomis politinė mis jėgomis ir atskirais politikais, kurie postus ir buvimą valdžioje iškelia aukščiau Lietuvos žmonėms reikalingų sprendimų“. Taip pat pažymima, kad konservatoriai išliks „konstruktyvia politine jėga“, bet „principingai vertins Vyriausybės, atskirų jos narių ir visos valdančiosios koalicijos darbą“ ir teiks alternatyvius „reformų ir būtinų viešojo gyvenimo sprendimų pasiūlymus“.
TS–LKD frakcija su 31 atstovu yra antra pagal dydį Seime. Valdantieji LVŽS Seime turi 57 atstovus. „Valstiečiai“ yra pasirašę koalicinį susitarimą su buvusia Socialdemokratų partijos frakcija. Tačiau frakcijai skilus į dvi ir pakeitus pavadinimus „valstiečius“ remiančioje Socialdemokratų darbo frakcijoje lieka 12 atstovų. Tad formaliai valdantieji turi 69 narius – mažiau nei pusę atstovų 141 vietos Seime.
Naujausia rinkos tyrimų kompanijos RAIT apklausa rodo, jog už TS–LKD Seimo rinkimuose balsuotų 18 proc. rinkėjų, kad balsuotų už „valstiečius“, tvirtina 15 proc. respondentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Žemaitaitis: rinkimų rezultatai rodo, kad „Nemuno aušra“ turi rinkėją (tiesiogiai)
Šalies vadovo posto siekęs eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako, jog pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai yra geras signalas jo vadovaujamai partijai „Nemuno aušra“. Anot politiko, balsavimas šalies vadovo rinki...
-
G. Nausėda įvertino rinkimų pasiekimus: nevarykime Dievo į medį (vaizdo įrašas)4
Nors vylėsi būti perrinktas dar pirmajame prezidento rinkimų ture, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, jog pasiektas rezultatas yra geras. Anot politiko, dabar svarbu pasiekti pergalę po dviejų savaičių vyksiančiame pakartotiniame balsavime,...
-
Trečias rinkimuose likęs I. Vėgėlė: atidaviau savo jėgas, tačiau stebuklas neįvyko (vaizdo įrašas)
Į antrąjį turą nepatekęs Ignas Vėgėlė tikina, kad šio lūkesčio išsipildymas prilygtų stebuklui. Pasak jo, prastesnį nei tikėjosi pasirodymą rinkimų metu lėmė balsų pasiskirstymas tarp kitų kandidatų. ...
-
Prezidento rinkimai: kaip balsavo didžiųjų miestų rinkėjai5
Vilniaus miesto rinkėjai šalies vadovo postą norėtų patikėti konservatorių kandidatei, premjerei Ingridai Šimonytei. Per sekmadienį vykusius rinkimus ji triumfavo sostinėje, čia aplenkdama dabartinį Prezidentą Gitaną Nausėdą. ...
-
Į antrąjį turą patekusi I. Šimonytė: man pavyko neišbarstyti žmonių pasitikėjimo (vaizdo įrašas)13
Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sako mananti, kad jai pavyko neišbarstyti 2020 metų Seimo rinkimuose gauto žmonių pasitikėjimo. ...
-
D. Asanavičiūtė apgailestauja dėl pilietybės referendumo: trečią kartą jo nebeorganizuočiau11
Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavim...
-
Politologai įvardijo, kas prezidento rinkimuose pakišo koją I. Vėgėlei11
Sekmadienį pasirodę pirmojo prezidentinių rinkimų turo rezultatai politologų nenustebino. Pasak jų, intriga, kas pateks į antrąjį prezidentinių rinkimų turą, pradėjo blėsti po prasto Igno Vėgėlės pasirodymo debatų metu. ...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Baltijos šalių premjerai Vilniuje aptars saugumo situaciją, sankcijas Rusijai
Vilniuje susirinksiantys Baltijos šalių premjerai aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai. ...
-
Politologai tikisi solidesnių antrojo turo debatų: bus intrigų?12
Pirminiais duomenimis, į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intri...