Siūloma pakeisti Konstitucijos 56 straipsnio pirmoje dalyje nustatytą 25 metų amžiaus ribą į 21 metų ribą, t. y. kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“

Šiuo metu į Seimą kandidatuoti gali asmenys, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni nei 25 metų. Pagal Lietuvoje galiojantį Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, o vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu kandidatu į savivaldybės tarybą gali būti asmuo sulaukęs 18 metų.

Konstitucijos pataisos iniciatoriai sako, kad šiuo metu 25 metų amžiaus riba, t. y. didžiausia kandidatams į nacionalinius parlamentus taikoma riba, taikoma tik 4 Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje ir Kipre ir Lietuvoje.

„Šios kadencijos Seimo narių amžiaus vidurkis yra apie 50 metų. Šiuo metu nacionaliniame parlamente dirba tik 2 Seimo nariai iki 29 metų amžiaus. Parlamentas, siekdamas užtikrinti tinkamą visų demografinių grupių atstovavimą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo tiesioginio atstovo Seime neturi. Galiojančio amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad Konstitucijos pataisa įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

Konstitucijos pataisą, kurią parėmė įvairių frakcijų atstovai, tarp jų ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, inicijavo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konsultuodamasi su Lietuvos liberalaus jaunimo organizacija.