Netikra naujiena?

„Tai, kas buvo paskleista per socialinius tinklus, tai yra visiškas netikrų naujienų generavimas nežinau kokiu tikslu, galbūt sukiršinti kultūros bendruomenę, suklaidinti ją, kelti įtampą, nežinau, kokie tikslai Seimo nario galvoje, bet aš turiu griežtai paneigti visa tai, kas buvo viešinama socialiniuose tinkluose, nes tai nevyksta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė.

„Nėra šiuo metu diskutuojama jokia kultūros įstaigų pertvarka“, – pabrėžė ji.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija L. Ruokytę-Jonsson pakvietė paaiškinti planus reorganizuoti kultūros įstaigų tinklą.

Praėjusią savaitę Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis socialiniame tinkle paviešino, anot jo, Kultūros ministerijoje parengtą projektą, kaip reikėtų pertvarkyti nacionalines bei valstybines kultūros įstaigas. Jame siūloma nemažai įstaigų uždaryti ar perkelti kitur, pakeisti jų statusą.

„Tą skandalą sukūrėte jūs ir jūsų netikrų naujienų fabrikėlis“, – ketvirtadienį per frakcijos posėdį ministrė pareiškė V. Juozapaičiui.

Šis atkirto, kad jo paviešinta prezentacija sukurta ne jo, o Kultūros ministerijos darbuotojų, tarp jų – ir ministrės patarėjo.

„Iš tikrųjų tas fabrikėlis yra Basanavičiaus 5 (Kultūros ministerija – BNS), visos žinios ir visi dokumentai yra iš ten. Aš niekada nieko nesugalvoju ir nieko nesusapnuoju. Jeigu jūs turite problemų su savo komanda, čia yra jūsų problema“, – teigė V. Juozapaitis.

Pagal paviešintą prezentaciją, nebeliktų apskričių bibliotekų, jos būtų jungiamos su miestų, kuriuose įsikūrusios, bibliotekomis, Nacionalinis Kauno dramos teatras prarastų savo statusą ir taptų Kauno dramos teatru, aptarnaujančiu Kauno bei Marijampolės apskritis. Panašus likimas numatytas ir Vilniaus mažajam teatrui – jis taptų Vilniaus teatru ir aptarnautų Vilniaus bei Alytaus apskritis.

Paskelbtoje medžiagoje teigiama, kad Vilniaus teatras „Lėlė“ ir Kauno lėlės teatras taptų regionus aptarnaujančiais teatrais, o Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje savivaldybės padedant valstybei turėtų inicijuoti teatrų vaikams sukūrimą.

Be kita ko, siūloma uždaryti sostinėje veikiantį Jaunimo teatrą arba paversti jį rezidencijų teatru. Panašus likimas siūlomas ir Rusų dramos teatrui – uždaryti arba palikti kaip teatrą nevalstybine kalba.

Anot dokumento, valstybinis choras „Vilnius“ būtų naikinamas arba sujungiamas su Nacionaline filharmonija, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras – uždaromas arba iškeliamas į Šiaulius. Pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ taip pat naikinamas arba prijungiamas prie vidaus reikalų sistemos.

Kultūros ministrės teigimu, ši paskelbta informacija tėra vieno žmogaus pamąstymai iš pernai vykusios diskusijos.

L. Ruokytė-Jonsson teigė, kad ministerija užsakė viešajai įstaigai „Mene“ atlikti kompleksinį kultūros politikos ir kultūros lauko tyrimą. Remiantis šio tyrimo rezultatais ir bus kuriami kultūros įstaigų pertvarkos metmenys.

Kultūros ministrė teigė, kad šiuo metu kaip tik kultūros įstaigų tinklą nagrinėja Valstybės kontrolė, todėl bus pasinaudota ir jos audito rezultatais bei pastabomis.

„Tada bus suformuota darbo grupė, ji remdamasi tais rezultatais, tų tyrimų išvadomis ir įžvalgomis, pradės diskusijas“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson.

Ministrė pripažino, kad kultūros įstaigų tinklą taisyti reikia.

„Taip, tinklą, reikia optimizuoti, jis tikrai labai išsiplėtęs, atsiradę daug žaidėjų kultūros politikos įgyvendinimo srityje. Bet be diskusijų su kultūros lauku to tikrai nebus“, – akcentavo L. Ruokytė-Jonsson.

Anot jos, ne anksčiau kaip 2019 metų vasaros toks didelis pokytis galėtų būti pradėtas praktiškai įgyvendinti.

Traukiasi patarėjas

Kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson komandą nuo gegužės pabaigos palieka patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

„Taip, jis turi kitų planų“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė kultūros ministrė.

V. Bachmetjevas ministrei patarinėjo visuomenės informavimo politikos klausimais, buvo atsakingas už medijų raštingumą, strateginę komunikaciją.  L. Ruokytės – Jonsson komandoje jis dirbo nuo 2016-ųjų gruodžio.

Pats V. Bachmetjevas sprendimo motyvų BNS nekomentavo.

Kaip BNS sakė ministerijos atstovas spaudai Arūnas Malinovskis, paskutinė V. Bachmetjevo darbo diena – gegužės 30-oji, patarėjas atleidžiamas jo paties prašymu.

Vienas iš V. Bachmetjevo darbų – parengtas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis, kuris turėtų pakeisti tvarką, pagal kurią paramą nacionalinei, regioninei, kultūrinei žiniasklaidai skirsto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF). Dėl šio modelio dar vyksta diskusijos Seime.

V. Bachmetjevas yra įgijęs filosofijos daktaro laipsnį, dėsto Vytauto Didžiojo universitete, yra vadovavęs Kauno technologijos universiteto komunikacijai.