„Nei aš, nei TS-LKD nėra nusistačiusi prieš tiesioginius merų rinkimus, tačiau tai turi atitikti aukščiausią valstybės įstatymą – Konstituciją, todėl sieksime bendro sutarimo šiuo klausimu. Mano įsitikinimu, tiesiogiai renkamam merui galėtų būti priskiriamos administracijos direktoriaus, vykdomosios valdžios pareigybės. KT tarė savo žodį, dabar Seimo valdybos sudaryta rinkimų darbo grupė nagrinės visus galimus visų rinkimų pakeitimus, siekdama iki rudens pateikti Seimui bendro Rinkimų kodekso projektą. Kadangi Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., likus pusmečiui iki to laiko dabartinis Seimas turės išspręsti tiesiogiai renkamo mero statuso klausimus bei priimti reikalingus Konstitucijos ir įstatymų pakeitimus“, – komentuodamas KT sprendimą Eltai sakė Seimo narių grupei KT atstovavęs A. Kupčinskas.

Jis akcentavo, kad „iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur), iš konstitucinės neteisės juo labiau!“

Nei aš, nei TS-LKD nėra nusistačiusi prieš tiesioginius merų rinkimus, tačiau tai turi atitikti aukščiausią valstybės įstatymą – Konstituciją.

„Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl tiesioginių merų rinkimų, išaiškindamas, kad tokia tvarka, kaip dabar renkami merai, nepakeitus Konstitucijos, nuo 2023 m. negalės būti taikoma. Tai buvo aišku jau 2014 metais, tačiau tuometiniai socialdemokratai nesivargino Seime ieškoti platesnio sutarimo dėl tiesioginių merų rinkimų, surinkti konstitucinę daugumą (94 Seimo narius) ir pakeisti Konstituciją, o nuėjo lengviausiu keliu, keisdami įstatymus ir įvesdami savo merų modelį“, – pažymėjo  A. Kupčinskas.

Jo teigimu, KT pateikė savo išaiškinimą, kad savivaldos ir vietos bendruomenių atstovaujamumo teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas, nes ir savivaldybių tarybos nariai taip pat yra renkami tiesiogiai. „Mandato statuso lygybė yra įtvirtinta Konstitucijoje, o savivaldybės tarybos nariai negali būti nelygūs (taip pat kaip Seimo nariai). Atstovaujamosios demokratijos principas sako, kad tarybos narių statusas vienodas, todėl riboja vienasmenio valdymo statusą“, – aiškina Seimo TS-LKD frakcijos narys A. Kupčinskas.

Galėtų vadovauti administracijoms

A. Kupčinskas teigia, kad po teismo išaiškinimo vertėtų svarstyti galimybę prilyginti merų funkcijas dabartiniams administracijų direktoriams.

Jis tikino pasisakantis už tiesioginius merų rinkimus, bet vertinantis ir argumentus, kad „atstovaujamoji demokratija turi būti įgyvendinama per tarybą, o vykdomoji institucija yra administracijos direktorius“.

„Buvo 2013-2014 metais įvairių diskusijų televizijose ir radijuose, ir pats dalyvavau, aš pasisakiau už merą-administracijos direktorių, tokius jam suteikiamus įgaliojimus. Šiandien Konstitucinis Teismas irgi pasakė, kad visi tarybos nariai, kaip ir Seimo nariai, yra lygūs ir negali būti vieno išskirtinio. Tai nusimato toks modelis“, – BNS teigė A. Kupčinskas.

„Man atrodo, vietos savivalda galėtų turėti tokią tiesiogiai renkamo mero instituciją, reikia sutarti, kad tie įgaliojimai būtų subalansuoti tarp miesto ar rajono tarybos ir įgyvendinamosios institucijos, kad tiesiog meras nesėdėtų ant dviejų kėdžių, kaip tarybos pirmininkas ir administracijos direktorius“, – pridūrė parlamentaras.

Konservatoriaus nuomone, tarybai turėtų būti palikta teisė priimti bendrus sprendimus, pavyzdžiui, tvirtinti savivaldybės biudžetą, strateginius ir detaliuosius planus, o tiesiogiai renkamas meras turėtų vykdomųjų sprendimų galią. Kartu, anot jo, galėtų nebelikti atskiros administracijos direktoriaus pareigybės.

„Ir dabar administracijos direktoriaus pareigybė iš dalies nėra labai savarankiška ir dažniausiai priklausoma nuo mero“, – tvirtino A. Kupčinskas.

A. Kupčinskas sako, kad siūlymus speciali darbo grupė turėtų pateikti per Seimo rudens sesiją.

„Seimo valdybos sudaryta rinkimų darbo grupė, kuriai priklausau ir aš, o vadovauja Andrius Vyšniauskas, iki rudens turime laiko ir nagrinėsime, kaip galima būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutartį ir, matyt, rudens sesijai pateiksime siūlymus, tikiuosi, kad ta valia bus“, – vylėsi politikas.

KT pirmadienį paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.

„Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad savivaldybės tarybai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras ir kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, prieštarauja Konstitucijai“, – skelbia Konstitucinis Teismas.

Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.