Kaip jau rašyta, politikės teigia, kad Baudžiamajame kodekse keistųsi samprata, kas yra privertimas lytiškai santykiauti. Dabar prievarta atsiranda, kai grasinama panaudoti smurtą, psichinę prievartą ar pasinaudoti asmens priklausomumu.

Seimo narių argumentas – dabartinė tvarka, kad, kol nėra fizinio smurto, tol nėra ir seksualinio nusikaltimo. Apie nusikaltimą praneša vos viena iš keturių nukentėjusiųjų.

„Tikrai tikėtina, kad daug nusižengimų lieka neraportuotų“, – teigė Seimo narė I.Pakarklytė.

Pasimylėti verčiamas žmogus iš išgąsčio gali ir nieko nepratarti, kas tada?

„Tylėjimas ir pasyvumas nereiškia sutikimo. Tai irgi gali būti priverstinis lytinis aktas, ir tada tai bus teismo bylos nagrinėjimo procesas“, – pažymėjo Seimo narė M.Danielė.

Ar nebūtų paprasčiau prieš lytinius santykius sutikimą duoti raštu?

„Jeigu poroje kyla klausimas, kad reikia raštiško sutikimo, vadinasi, yra įtarimų, kad nėra laisvu noru santykiaujama“, – svarstė M.Danielė.

Kol kas politikės įstatymo dar neparengė. Žada, kad juodraštis jau bus kitą savaitę.

Už privertimą lytiškai santykiauti gresia laisvės atėmimas iki trejų metų. Už seksualinį prievartavimą, išžaginimą – ir iki penkiolikos metų.

Audringa reakcija

Ši žinia netruko pasklisti socialiniuose tinkluose, sulaukė daugybės reakcijų. Tarp pasisakiusių – ir gerai žinomi žmonės.

„Ar tikrai valstybei reikia kištis į visas gyvenimo sritis? Ar tai, ką žmonės tūkstančius metų šeimose susitardavo, kas jiems svarbu ir ko jie nori, kaip ir kada nori, dabar reguliuos mūsų lovas stebintis teisininkas? O gal mus stebės kokia nors programa ir garsiai ištartą sutikimą seksui turės išklausyti ir patvirtinti seniūnas?

Teisinis smurto artimoje aplinkoje reguliavimas Lietuvoje yra sutvarkytas. Kiek tai realybėje užtikrinama? Galbūt priežastis yra ne įstatymų stoka, o jų laikymosi priežiūra? Ar tokiais siūlymais norima prieš artėjančius savivaldos rinkimus savo rinkėjams nusiųsti žinutę, kad tvirtai giname moters apsisprendimo laisvę šeimoje? Ar norima daugiau leisti užsidirbti teisininkams? O aš dar maniau, kad kalėjimuose ir taip per daug kalinių.

Dievuliau, apsaugok Lietuvėlės žmones nuo tos priplaukusios Laisvės partijos.

Šiaip tai primenu, kad aplink mus rusai mobilizuoja milijoninę armiją, elektros kainos muša lubas, saulės elektrinėms kompensacijų jau neliko, viską darom už savo lėšas, o medikams kažkaip dar niekas negrąžino skolų“, – aktualesnes problemas savo feisbuko paskyroje vardijo medikas, profesorius Vytautas Kasiulevicius.

Buvo ir daugiau pavienių žmonių, kurie antrino profesoriaus mintims. Anot internautų, šiuo metu Lietuvoje yra kur kas rimtesnių temų, kurias turėtų spręsti Seimo nariai. Komentatoriai negailėjo ir kandžių replikų.

„Viešpatie, susimilk ant tų, kurie nebežino, ką daro“, – rašė Artūras.

„Dievuliau, apsaugok Lietuvėlės žmones nuo tos priplaukusios Laisvės partijos. Ką jie vartoja, kad daugiau nieko gudraus nesugalvoja, kaip tiktai apie antrą galą. Nejaugi rimtų problemų nebeliko? Bedarbystė visur, aukštos elektros kainos, o ji nemato problemos“, – jam antrino kita internautė.

Jau viešina sutikimus

Kol vieni plūdosi komentaruose, kiti ėmėsi veiksmų. Keliose feisbuko grupėse plinta žmonių paruošti tokio planuojamo sutikimo pavyzdžiai, vienas internautas net įkėlė ranka pasirašytą sutikimą.

„Ar jau pildėt kas nors? Kiek laiko reikia laikyti? Sako, kad iki 9 men. Dėkui už atsakymus“, – prie įkelto atspausdinto sutikimo pavyzdžio sarkastiškai klausė Justas. Šis jo įrašas feisbuke sulaukė šimtų komentarų ir dešimčių pasidalinimų.

Feisbuko nuotr.

Vilniuje gyvenantis Valdas, panašu, net nelaukė, kol toks parlamentarių siūlymas bus priimtas.

„A. Armonaitė: „Žmonėms reikia pokyčių“. Ačiū už pokyčius!!! Palikau išeidamas į darbą...“ – rašė jis socialiniame tinkle ir įkėlė ranka parašytą sutikimą.

Feisbuko nuotr.

„Čia tik kvailumo pradžia – jiems durnumo dugnas nepasiekiamas. Manau, kad tuojau bus dar geresnių projektų. Jei sumanysi nueiti į kairę pas kokią kaimynę, o pasirodys kita pusė turinti sutuoktinį, tai reikės dar ir jo atsiklausti, o po to gal dar atlikti ir kaimynų apklausą“, – po Valdo įkelta nuotrauka rašė Egidijus.

„Taip lengvai nepraeis. Reikia notaro ir liudininkų patvirtinimo, registruokitės pas notarą“, – sarkazmo negailėjo ir Darius.

„Dar bučiau raštelį darašiusi: „Mieloji, pasiimk porą žvakių, nes prie šviesos seksas – per brangus“, – paminėti aukštų elektros kainų nepamiršo Inesa.

Ką sako teisės ekspertai?

Gerai žinomo advokato, teisės eksperto Remigijus Merkevičius teigimu, žodžiai ir veiksmai tokie abstraktūs, kad neapsaugos nuo seksualinio smurto, o tik sukurs didesnių teisinių ginčų.

„Ką reiškia, žmogus turėtų aiškiai išreikšti žodžiu valią? Tai suponuojamas ginčas. Vienam atrodys, kad žodžiu išreiškė valią, kitam – kad ne“, – svarstė advokatas ir pridėjo: „Jeigu galima prie Baudžiamojo kodekso nelįsti, prie jo reikia ir nelįsti. Kuo jame daugiau vertinamųjų sąvokų, tuo mažesnis įstatymo veikimas.“

Plačiau apie siūlymus, kuriuose kreipiamas dėmesys į apsaugą nuo seksualinio smurto ir jo prevenciją, pokalbis su Seimo nare Morgana Daniele.

– Koks šios problemos mastas Lietuvoje?

– Seksualinis smurtas yra šešėlinė problema. Jį galime matyti iš visuomenės apklausų. 65 proc. apklaustųjų teigia, kad moteris pati išprovokavo smurtą, vadinasi, susidaręs požiūris, kad tai aukos atsakomybė. Yra viešų skandalų, kad moteris buvo išgėrusi, reikia mažiau gerti ir raitytis. Tokia pozicija dominuoja tiek visuomenės požiūryje, tiek teisės aktuose. Ši tema tampa vis aktualesnė ir Ukrainos karo seksualinių nusikaltimų fone. Vis aiškiau matome, kad, įvykus rezonansiniam įvykiams, išprievartavimui, išžaginimui su smurtu, pakalbama, bet specializuotos pagalbos daugiau neatsiranda.

– Kokia statistika Lietuvoje?

– 2018 m. duomenys rodo, kad fizinio smurto užfiksuota apie 7 tūkst. bylų, seksualinio smurto – 30.

– Tai mažai.

– Taip, nes šie atvejai yra praktiškai nefiksuojami.

– Kodėl yra tik 2018 m. duomenys?

– Tokius pavyko rasti. Tyrimų nedaug. Tema eskaluojasi dažniausiai po rezonansinių įvykių, bet vėliau nuoseklaus darbo kaip ir nėra. Kitos šalys Europoje tikrai tai daro. Tai savalaikis projektas. Šį kartą bandau ne 30 metų senumo spragas užkamšyti. Kitose šalyse – Nyderlanduose, Danijoje, Islandijoje – nuo 2018 m. vykstantys pasikeitimai teisės aktuose. Lietuva būtų tarp jų.

Morgana Danielė (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

– Kokie būtų esminiai Baudžiamojo kodekso pasikeitimai?

– Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą galima vertinti gana teigiamai, kad tarsi ir turėjo punktą, kuris kalba apie privertimą lytiškai santykiauti. Tačiau ten bandoma išvardyti įmanomas aplinkybes: grasinimą susidoroti, psichologinį smurtą, asmens priklausomumo pasinaudojimą. Bandoma išvardyti, ką žmogus turi padaryti, nors privertimo santykiauti būdų yra labai daug. Pagrindinis principas, kad viskas, kas vyksta be žmogaus aiškaus ir aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo, neleistina.

– Kaip tai turi atrodyti? Nes gali atrodyti ir komiškai, nors iš tikrųjų tai labai rimta.

– Šis klausimas ir atskleidžia visą esmę. Mes pradeda galvoti, kaip turi atrodyti sutikimas, visuomenei iki šiol nekildavo toks klausimas ir tai nebuvo svarbu. Svarbu buvo, kad, jei žmogus nepasako, kad nesutinka, visi atliekami veiksmai yra legalūs ir nieko blogo, jokio nusikaltimo, nes aiškiai nepasakė, kad nesutinka. Turi būti atvirkščiai: tik tada, kai žmogus įsitikinęs, kad abu partneriai yra tokios pačios nuomonės ir norų, gali atlikti kažkokius veiksmus ir jie teisėti.

– Jūs siūlote išbraukti aplinkybes iš Baudžiamojo kodekso. Ar padaugės užregistruojamų atvejų?

– Noriu akcentuoti, kad labai svarbūs ir vyrai. Daug dirbu su įkalinimo įstaigomis, ten seksualinis smurtas milžiniško masto ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Atvejai niekada nefiksuoti ir nesikreipiama į pagalbos centrus. Yra dvi sąlygos – žmogus turi žinoti, kur kreiptis, ir turi būti palanki teisinė bazė. Galima tikėtis, kad įvykių registracija augs.

– Labai svarbu, kaip pareigūnai reaguos. Juos turbūt reikia specialiai apmokyti, paruošti?

– Teikiame pasiūlymą ir biudžetui, kad būtų praplėstos pagalbos teikimo paslaugos. Pirmo kontakto asmenys, kurie kontaktuoja su auka, turėtų būti apmokyti. Teisinė bazė duotų atspirtį visuomenei.

– Kokia reakcija buvo Seime iš jūsų kolegų?

– Problemos pas mus visada parimtėja, kai yra rezonansinių įvykių. Kadangi pastarasis rezonansinis įvykis paseno, gali būti, kad bus bandoma sakyti, jog viską turime ir tai nesvarbi problema. Nėra kito būdo pradėti apie ją kalbėti.