„Savivaldybių tarybas ir merus išrinkome prieš pusmetį. Suprantu, kad visus einamuosius reikalus sujaukė birželį užgriuvusi parlamentinė krizė, vis dėlto ir ji baigėsi. Prasidėjus Seimo rudens sesijai politinę darbotvarkę užgoš biudžeto, energetikos, gynybos ir kiti klausimai, tad nėra kito gražesnio laiko priimti partijų užsienio politikos susitarimą kaip dabar, dar neprasidėjus politiniam sezonui“, – frakcijos išplatintame pranešime cituojamas liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata sako, kad užsienio politikos susitarimas būtinas „Lietuvos valstybei nerandant sklandaus santykio su šalyje veikiančia Baltarusijos opozicija emigracijoje“.

 Partijų susitarimas turi nustatyti santykį ne tik su Baltarusija, bet ir Kinija, Vakarais, galų gale – Maskva.

„Dalis politikų ir iš dalies Vyriausybė linkusi baltarusius atstumti, nustatydama jiems tokias pačias arba panašias sąlygas, kokias valstybė taiko Rusijos piliečiams. Tokiu atveju mes savo rankomis atimtume paskutinę demokratinės Baltarusijos viltį. Partijų susitarimas turi nustatyti santykį ne tik su Baltarusija, bet ir Kinija, Vakarais, galų gale – Maskva“, – pranešime cituojamas R. Lopata.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis tikisi, kad prasidedant rudens sesijai politikai grįš prie susitarimo.

Anot jo, tekstas paruoštas, tik reikia „dar kartą jį pasižiūrėti, pasitikrinti temperatūrą su visomis opozicijos partijomis ir judėti į priekį“.

„Jis strigo iš esmės dėl politinių  priežasčių: prieš pat NATO politinių viršūnių susitikimą prasidėjo debatai dėl priešlaikinių rinkimų, tada iš karto prasidėjo NATO viršūnių susitikimas ir baigėsi sesija“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.

„Pasaulis nuo to, kad mes nesusitariam, geresnis nepasidarys, ir yra visos galimybės, kad jis pasidarys blogesnis, jei mes neveiksime darniai. Todėl tikrai kviečiu visus pamiršti bent trejus artėjančius rinkimus ir pagalvoti su visa atsakomybe apie aplinką, kurioje gyvename“, – kalbėjo parlamentaras.

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti praėjusių metų pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau yra siūlęs diskusijas dėl dokumento nukelti po savivaldos rinkimų, tačiau jiems pasibaigus susitarimo klausimą užgožė kilusi parlamentinė krizė.

Valdantieji konservatoriai siūlė rengti pirmalaikius rinkimus ir „perkrauti politinę sistemą“ paaiškėjus sisteminiams galimai neskaidraus savivaldos politikų išmokų naudojimo atvejams, Seimas tam nepritarė, o atsistatydinti žadėjusi premjerė Ingrida Šimonytė persigalvojo.

Opozicijos atstovai komentuodami susitarimą BNS yra anksčiau sakę, kad daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, jie taip pat pažymėjo, jog nori labiau akcentuoti Lietuvos interesus.