„Tai yra dar vienas pavyzdys aižėjančios tarptautine teise grįstos sistemos“, – žurnalistams vizitą antradienį komentavo užsienio reikalų ministras.

TBT pernai V. Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.

Šis orderis reiškia, kad Kremliaus šeimininkas turėtų būti suimtas TBT sprendimus pripažįstančioje šalyje, tačiau Ulan Batoras tai ignoruoja.

„Pats veiksmas yra visiškai nepriimtinas ir Lietuva savo nepasitenkinimą yra išreiškusi Mongolijos Vyriausybės atstovams. Manau, tai dar nepaskutinis kreipimasis“, – akcentavo ministras.

„Europos Sąjungoje, mačiau, tebevyksta derinimai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių kreipimosi“, – pridūrė jis.

Ukraina į šią V. Putino kelionę sureagavo itin neigiamai ir kaltina Mongoliją, kad jai tenka dalis atsakomybės už Rusijos prezidento karo nusikaltimus, nes pareigūnai jo nesulaikė oro uoste.

Kyjivas ragino Mongolijos valdžią įvykdyti arešto orderį, o TBT praėjusią savaitę pareiškė, kad visos jo šalys narės privalo sulaikyti Teismo ieškomus asmenis.

Mongolijos vyriausybė raginimų suimti V. Putiną nekomentavo.

Tačiau Mongolijos prezidento Uchnaagijno Churelsucho atstovas spaudai sekmadienį socialiniame tinkle paneigė pranešimus, kad TBT išsiuntė laišką su prašymu įvykdyti orderį V. Putinui atvykus.

„Visuomenės ir tarptautinės bendruomenės spaudimas yra vienintelė priemonė“, – akcentavo G. Landsbergis.

Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos.