Praėjusią savaitę dėmesį patraukė du įvykiai. Pirmasis – paslaptingas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Kyrylo Budanovo vizitas Lietuvoje. Buvęs Ukrainos karinės žvalgybos vadovas viešumoje pasirodo itin retai net ir savo šalyje.
Klausimų kilo ir po prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo, paskelbto kitą dieną po šio vizito. Jame Lietuva griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos dronų antskrydžiams.
Užkulisiuose kalbama, kad tai buvo aiški žinutė Rusijai, Lietuvai gavus informacijos apie galimus Kremliaus planus surengti provokaciją ir apkaltinti Lietuvą prisidedant prie atakų prieš Rusiją.
„Pirmiausia žinia buvo Rusijai. Matome, kad kuo toliau, tuo labiau eskaluojama tema, esą Baltijos valstybės yra suteikusios teisę Ukrainos dronams perskristi į Rusijos teritoriją. Tai yra absurdas“, – teigė prezidento vyriausiassis patarėjas Deividas Matulionis.
„Tai yra gryna dezinformacija. Tai nusikalstama veikla ir ji turi būti užkardyta“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Pastarosiomis savaitėmis Baltijos šalyse ir Suomijoje fiksuojama vis daugiau dronų, panašių į tą, kuris sekmadienį rastas Utenos rajone. Ukraina suaktyvino atakas prie Sankt Peterburgo ir Maskvos, o rusams trikdant signalus dalis dronų nukrypsta nuo kurso ir nepasiekia Rusijos teritorijos.
„Puikiai suprantame, kad Ukraina ginasi ir kad problemų šaltinis yra Rusija. Tačiau kartu labai aiškiai transliuojame žinią – nei Lietuvos oras, nei žemė negali būti naudojami jokiems kariniams veiksmams“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Anot šaltinių, Rusija neapsiribojo vien propaganda. Buvo svarstoma galimybė specialiai surengti drono įskridimą į Lietuvą ir taip bandyti sukurti įspūdį, kad Lietuva padeda atakuoti Rusiją.
„Rusai gali pajėgti nukreipti vieną kitą droną iš bendro spiečiaus mūsų link. Tačiau neatmestina ir galimybė, kad jie gali bandyti imituoti situaciją bei paleisti savo droną“, – perspėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Tokia provokacija, anot pareigūnų, galėtų tapti pretekstu Rusijai skelbti aliarmą dėl tariamos grėsmės Kaliningradui.
„Mūsų vertinimu, tai buvo ne tik propagandos klausimas. Viskas ėjo gerokai giliau – iš tam tikrų Rusijos struktūrų“, – sakė D. Matulionis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ekspertai perspėja, kad tokios provokacijos galėtų baigtis rimta eskalacija.
„Visuomenė pernelyg lengvai vertina karo ar krizės grėsmes. Man atrodo, kad mes jų neįvertiname“, – sakė R. Sinkevičius.
Net ir melagingi Rusijos kaltinimai, esą Lietuva padeda Ukrainai rengti atakas, galėtų sukelti įtampų NATO viduje bei santykiuose su Ukraina.
„Tikslai gali būti įvairūs, tačiau visi jie mums pavojingi – Lietuvą įtraukti arčiau konflikto. Erdvė kaitinama būtent ta linkme“, – pridūrė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu dronai virš regiono toliau skraido. Estijoje šiandien į šalies oro erdvę įskridusį droną numušė NATO naikintuvas.
„Estijoje droną numušė naikintuvai, pakilę iš Šiaulių“, – patvirtino R. Kaunas.
Latvijoje antradienį keliose vietose buvo skelbtas oro pavojus. Kokį chaosą tokie incidentai gali sukelti, Latvija jau patyrė – praėjusią savaitę po drono incidento atsistatydino gynybos ministras, o vėliau griuvo ir visa Vyriausybė.
Baltijos šalys palaiko Ukrainos teisę gintis ir atakuoti Rusijos karinius objektus, todėl dėl nuklydusių dronų Ukrainos nekaltina. Vis dėlto Ukraina ilgą laiką tylėjo net po Latvijos politinės krizės. Tik šiandien Ukrainos gynybos ministras oficialiai atsiprašė Estijos dėl numušto ukrainietiško drono.
Tuo metu Seime jau keliama idėja keisti Konstituciją ir sudaryti galimybę Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą.
„Įvertinus geopolitinę situaciją ir tai, kas vyksta aplinkui, manau, tikrai verta apie tai diskutuoti“, – sakė J. Olekas.
Diskusijai pritaria ir prezidentas.
„Prezidentas pritartų tokiai diskusijai. Ji turi vykti aukščiausiu lygmeniu, o Seimo valioje yra šį Konstitucijos straipsnį patikslinti ar pakeisti“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
Pabrėžiama, kad kol kas nekalbama apie branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje. Tačiau svarstoma suteikti galimybę Lietuvoje treniruotis NATO lėktuvams ir laivams, galintiems gabenti branduolinį ginklą.
Naujausi komentarai