Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigia, kad Lietuva, kaip ir, pavyzdžiui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ragina taisyti rinkimų trūkumus.

„Iš tikrųjų rinkiminiame procese buvo tokių elementų, kurie neigiamai įtakojo visą rinkimų aplinką: kalbam tiek apie politinių laisvių ir teisių suvaržymus, apie kontroliuojamą žiniasklaidą, apie tam tikrus suvaržymus pilietinei visuomenei, taip pat tam tikrus pažeidimus ir trūkumus registruojantis kandidatams arba esant teisinio reglamentavimo spragoms“, - Žinių radijui antradienį sakė patarėjas.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė „stiprų susirūpinimą dėl pažeidimų, fiksuotų pasirengimo jiems ir jų metu“, ir paragino Rusijos Federacijos centrinę rinkimų komisiją kiek galima greičiau juos išnagrinėti bei imtis kitų su tuo susijusių veiksmų.

Tiek prezidentės patarėjas, tiek URM vertindami rinkimus pabrėžė, kad nesikeičia Rusijos politikos Krymo atžvilgiu vertinimas.

„Dar kartą principingai pabrėžiame, kad rinkimų į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą organizavimą 2014 metų pavasarį okupuotame ir nelegaliai aneksuotame Kryme laikome neteisėtu ir šių rezultatų nepripažinsime. Griežtai smerkiame šį ir kitus Rusijos Federacijos vykdomus Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimus, už ką Europos Sąjunga ir jos tarptautiniai partneriai yra įvedę atitinkamas ribojamąsias priemones Rusijai ir individualiems asmenims“, - sakoma ministerijos pranešime.

„Mūsų pozicija nesikeičia nepriklausomai nuo rinkimų ir jų rezultatų - jinai išlieka tokia, kad mes niekada nepripažinome ir nepripažinsime Krymo okupacijos ir aneksijos, tai iš tikrųjų tol, kol Rusija pilnai neįgyvendins Minsko susitarimų, sunku kalbėti apie kažkokį sugrįžimą į normalių santykių būseną“, - kalbėjo N.Aleksiejūnas.

Rusijoje rinkimuose į parlamentą daugiausiai balsų surinkto „Vieningoji Rusija“ - už balsavo daugiau nei 54 proc. rinkėjų.

Šiuos rinkimus lydėjo masinių protestų dėl balsų klastojimo grėsmės šešėlis. Po ankstesnių parlamento rinkimų 2011 metais dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikšti pasipiktinimo balsų klastojimu, ir protestų mastas tapo rimčiausiu iššūkiu V.Putinui nuo jo atėjimo į valdžią 2000-aisiais.

Tai paskatino Kremlių imtis veiksmų suvaržyti teisę protestuoti. Tuo pat metu jis surengė parodomąją kovos su rinkimų manipuliavimu akciją, atleidęs iš pareigų skandalų persekiojamą Centrinės rinkimų komisijos vadovą.

Į šį postą buvo paskirta garsi žmogaus teisių gynėja Ela Pamfilova, tačiau opozicija ją apkaltino rinkimų pažeidimų ignoravimu, net ir tų, kuriuos buvo užfiksavusios kameros.

Nepriklausomų rinkimų stebėtojų grupė „Golos“ pirmadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad „sunkaus tiesioginio balsų klastojimų atvejų šiemet buvo mažiau nei 2011 metais“, bet rinkimai „buvo toli nuo vadinamųjų laisvais ir teisingais“ dėl valdančiosios partijos dominavimo kampanijoje.

E.Pamfilova pripažino, kad keliuose regionuose būta problemų, tačiau pareiškė, kad „skaidrumo lygis buvo nepalyginamai aukštesnis nei per ankstesnę rinkimų kampaniją“.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai savo ruožtu pareiškė, kad nors balsavimas vyko skaidriau nei anksčiau, tačiau „reikia daugiau erdvės viešiems debatams ir pilietiniam aktyvumui“.