Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį surengė nepaprastąjį pasitarimą Lietuvos prašymu, kai Rusija be Kijevo sutikimo pasiuntė humanitarinės pagalbos vilkstinę į rytų Ukrainą, kur prorusiški sukilėliai kaunasi su vyriausybės pajėgomis.

Lietuvos ambasadorė prie JT Raimonda Murmokaitė sakė, kad daugybės Rusijos sunkvežimių įsibrovimas į Ukrainą be Kijevo leidimo yra „Ukrainos suverenumo pažeidimas“.

Ukraina tos kolonos pasiuntimą įvardijo kaip „įsiveržimą“, o JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) išsakė didį susirūpinimą ir paragino elgtis santūriai.

Saugumo Tarybos narės debatus už uždarų durų pradėjo 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Jos planavo išklausyti aukšto rango JT pareigūno Oscaro Fernandezo-Taranco (Oskaro Fernandeso-Taranko) pranešimą apie sunkvežimių vilkstinę, kuri, kaip baiminasi Vakarų šalys, gali būti panaudota siekiant suteikti pagalbą separatistų pajėgoms.

JAV ir Europos šalių vyriausybės ragino Maskvą bendradarbiauti su Ukrainos valdžia ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu (TRKK), kad būtų patikrinti vežami kroviniai ir būtų užtikrintas saugus jų pristatymas civiliams.

Pentagonas pareikalavo, kad Rusija nedelsiant susigrąžintų savo sunkvežimius ir perspėjo, kad Maskvai gali būti įvestos papildomos sankcijos.

Per spaudos konferenciją Ukrainos ambasadoriaus pavaduotojas Oleksandras Pavličenka Rusijos humanitarinę vilkstinę pavadino „akivaizdžiu mūsų suverenumo pažeidimu“ ir pasakė, kad Kijevas nežino to krovinio turinio.

Ukrainos pareigūnams penktadienį neleista tikrinti krovinių, nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, o Raudonojo Kryžiaus atstovai saugumo sumetimais nusprendė nelydėti vilkstinės.

Tačiau Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pateikė humanitarinės pagalbos krovinių sąrašą, kuriame minimi elektros generatoriai, cukrus, arbata ir maistas kūdikiams, neigdamas bet kokius pareiškimus, kad toje siuntoje gali būti karinės paskirties krovinių.

Paklaustas apie pagalbą sukilėliams, jis replikavo: „Maistu kūdikiams?“

„JAV neturi monopolijos humanizmui, – sakė V.Čiurkinas. – Jeigu mėginsite kelti abejones dėl mūsų humanizmo, aš dėl to piktinčiausi.“

Jis tvirtino, kad Rusija tą koloną pasiuntė tik po to, kai žlugo ne vienas mėginimas susitarti su Ukraina dėl pagalbos krovinių pristatymo.

„Toks žaidimas negalėjo tęstis amžinai. Atėjo laikas judėti į priekį, ir mes tai padarėme“, – sakė ambasadorius.

V.Čiurkinas taip pat išreiškė, viltį, kad Raudonasis Kryžius padės skirstyti pagalbą į sunkią padėtį patekusiems civiliams, kurie jau kelias savaites neturi vandens ir elektros dėl suintensyvėjusių kovų.

Apie 20 sunkvežimių penktadienį pasiekė Luhanską, prorusiškų maištininkų bastioną, iš beveik 300 sunkvežimių, savaitę laukusių prie sienos Rusijos pusėje.

V.Čiurkinas taip pat skundėsi dėl „nenurimstančios Lietuvos delegacijos, kuri visada torpeduoja visas vaisingas, konstruktyvias iniciatyvas, kurias buvome pateikę Saugumo Tarybai“. Pasak Rusijos atstovo, Lietuva veikia palaikoma Vašingtono ir Londono.

Lietuvos ambasadorė atmetė V.Čiurkino kaltinimus.

„Lietuvos misija atmeta tokius pareiškimus, kuriuose kalbama apie esą pasikartojantį scenarijų Rusijos projektų atžvilgiu“, – sakė R.Murmokaitė, pridūrusi, kad Maskva „negalėtų labiau ginti tų neteisėtų maištininkų grupuočių.“

Ban Ki-moonas pažymėjo, kad humanitarinė pagalba reikalinga, ir pasakė, kad „bet kokie vienašališki veiksmai turi sunkinimo potencialą jau ir taip pavojingoje padėtyje Ukrainos rytuose“.

Kijevas kaltina Maskvą maišto, kilusio Rusijai kovo mėnesį aneksavus Krymą, kurstymu per didžiausią nuo šaltojo karo laikų Rusijos ir Vakarų santykių krizę.