Jis teigia, kad ribotą sankcijų poveikį rodo Rusijos makroekonominiai rodikliai.

„Tenka pripažinti, kad tie trylika sankcijų paketų – dar neįgyvendintas tryliktasis – iš esmės davė labai ribotą poveikį Rusijos ekonomikai, tą mes matome iš jos makroekonominių rodiklių“, – šeštadienį Miunchene žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, būtina griežčiau kontroliuoti būdus apeiti sankcijas, nes dėl jų ribojimai nėra efektyvūs.

„Būtina sustiprinti antrines pasekmes ir būdus apeiti šitas sankcijas, kurie yra tiek išvešėję, kad praktiškai padaro patį sankcijų mechanizmą neefektyviu ir tuščiu“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas sako, kad reikia greičiau apsispręsti ir dėl to, kaip Ukrainos atstatymui panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas.

Būtina sustiprinti antrines pasekmes ir būdus apeiti šitas sankcijas, kurie yra tiek išvešėję, kad praktiškai padaro patį sankcijų mechanizmą neefektyviu ir tuščiu.

„Kur kas spartesnis sprendimas, ką daryti su tais įšaldytais aktyvais Rusijos, kuriuos mes dabar turime ir nežinome, ką su jais daryti, nes nerandame teisinių priemonių, kaip būtų galima tuos realius aktyvus panaudoti Ukrainos atstatymui“, – kalbėjo G. Nausėda.

ES taiko sankcijas apie 1,5 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei 207 subjektams.

Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G-7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.