„LVAT teisėjų kolegija šioje byloje priėjo prie išvados, kad VRK sprendimas, kuriuo buvo atkurtos pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančio kandidato K. Tubio ir už jį balsavusių rinkėjų teisės, yra teisėtas“, – sakoma ketvirtadienį LVAT išplatintame pranešime.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) skundė teismui sprendimą, kuriuo K. Tubis buvo grąžintas į rinkimus, tad konservatorių kandidatas Sigutis Obelevičius jau prasidėjus išankstiniam balsavimui antrajame ture prarado galimybę jame varžytis.

Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Kadangi K. Tubis į rinkimus grąžintas jau prasidėjus balsavimui iš anksto, VRK nutarė panaikinti antradienį balsavusiųjų Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė juos atvykti balsuoti dar kartą. Šia galimybe pasinaudojo 74 anykštėnai iš 100.

Šį epizodą įvertinęs LVAT konstatavo, kad susidarius tokiai situacijai, kai neteisėtai iš rinkimų pašalintas pirmavęs kandidatas į juos grįžo prasidėjus išankstiniam balsavimui, yra „pagrįstas bandymas ištaisyti rinkimų organizavimo trūkumus“.

LVAT nutartyje taip pat pažymėjo, kad tai, ar pakartotinio balsavimo metu kilusios kvestionuotinos rinkimų proceso aplinkybės ir „akivaizdaus teisinio neapibrėžtumo pirmojo ir pakartotinio balsavimo metu faktas“, turi būti įvertintos VRK sprendžiant jau dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje tvirtinimo.