A. Mazuronio teigimu, palikti Darbo partiją jis apsisprendė, kai „darbiečių“ taryba atmetė siūlymą jungtis su Lietuvos regionų partija.

„Sprendimas nesijungti, kuris buvo priimtas, mano nuomone, buvo žingsnis labai klaidinga linkme ir iš principo pasmerkiantis politinę organizaciją, jos rezultatyvaus veikimo perspektyvas sumažinantis praktiškai iki nulio“, – ketvirtadienį BNS sakė politikas.

Anot jo, apsispręsti padėjo užgriuvusi kritikos lavina dėl prastų prezidento ir Europos Parlamento rinkimų rezultatų.

A. Mazuronis tvirtino šiuo metu neplanuojantis stoti į kitą politinę organizaciją, tačiau ateityje tokio žingsnio neatmetė.

„Ką nors atmetinėti gyvenime šiaip yra kvaila, bet neturiu jokių susitarimų, jokių planų, jokių vizijų ir matymų“, – sakė jis.

Ką nors atmetinėti gyvenime šiaip yra kvaila, bet neturiu jokių susitarimų, jokių planų, jokių vizijų ir matymų.

Paklaustas, ar planuoja dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, parlamentaras teigė, kad „norėtųsi dar sudalyvauti kokia nors forma“.

„Bet kaip ir ką, per savaitgalį reikės rimtai pamąstyti ir pagalvoti“, – sakė A. Mazuronis.

Iš Darbo partijos pirmininko pareigų A. Mazuronis pasitraukė birželio pradžioje, kai partija Europos Parlamento rinkimuose surinko 1,62 proc. balsų ir mandatų neiškovojo.

Gegužę tuometinis „darbiečių“ pirmininkas prezidento rinkimuose gavo 1,38 proc. balsų ir liko priešpaskutinis.

Prieš tai „darbiečius“ supurtė teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento narių padėjėjų darbo funkcijų. Dėl to buvo atliktos kratos partijos būstinėje.

Vienintelis partijos atstovas EP yra kadenciją baigiantis buvęs politinės jėgos lyderis Viktoras Uspaskichas, susistabdęs narystę partijoje.

Po šių įvykių iš partijos pasitraukė keli parlamentarai, iširo „darbiečių“ frakcija Seime.

A. Mazuronis ragino partiją jungtis su Lietuvos regionų partija, tačiau Darbo partijos taryba nutarė to nedaryti ir artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti savarankiškai.