– Miškų urėdijos tapo Valstybinių mišku urėdijos regioniniais padaliniais. Kaip toliau viskas atrodys? Ar teisingai suprantu, kad jūs norite, jog būtų viena įmonė, turinti per 20 teritorinių padalinių?

– Mes tai jau turime. Veikia viena įmonė su 42 teritoriniais padaliniais. Jie neturi juridinio asmens statuso. Ta viena įmonė valdo bendrą turtą – t. y. vienas juridinis asmuo valdo ir miškus, ir techniką, ir nekilnojamąjį turtą. Yra viena sąskaita ir vienas valdymo instrumentas – vadovai, pavaduotojai ir valdyba.

– Kol kas jie laikini – vadovauja asmenys, kol bus paskelbtas konkursas?

– Konkursas jau paskelbtas, tikimės laikinumą tuo ir užbaigti. Įmonės struktūrą turi tvirtinti nepriklausoma valdyba. Ji rinksis penktadienį ir greičiausiai patvirtins naują struktūrą.

– Nepriklausomą valdybą sudaro 7 asmenys, 4 iš jų yra nesusiję, vieną skiria ministerija, 2 asmenis – darbuotojai. Jūsų manymu, kokią įmonės struktūrą ši valdyba turėtų patvirtinti? Kokia jūsų vizija?

– Mūsų siūlymas – 26 teritoriniai padaliniai. Jie stambinami pagal kirtimo apimtis ir valdomo valstybinio miško plotus. Mūsų pasiūlymas aiškus, buvo pristatytas viešai, kurie padaliniai stambėja, o kurie – ne. Daugiausiai jungiasi po dvi urėdijas, yra atvejų, kai jungiamos ir trys. Mes jungiame buvusių urėdijų in corpore visoje aprėptyje, nes tai yra susiję su miškotvarkos planais ir miško kirtimo leidimais.

Visa mediena bus parduodama per vieningą elektroninę sistemą ir tik tam, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Kai kuriais atvejais gal būtų logiškiau skelti buvusią urėdiją per pusę, tačiau tokiu atveju mums reikėtų rengti naujus miškotvarkos projektus, tai užimtų daug laiko. Taigi, nestabdydami nei kirtimo apimčių, nei iššaukdami problemų, kurių gali kilti dėl laiku neparuoštos medienos, siūlome tokį variantą. Tikimės, kad valdyba į tai atsižvelgs. Žinoma, jie kviečiasi ekspertus, turi savo nuomonę. Žiūrėsime, koks sprendimas bus priimtas penktadienį.

– Ar nereikėtų  dar labiau stambinti padalinių? Tarkime, iki 5 didelių regioninių padalinių? Būtų didelės, galingos įmonės.

– Gali būti ir tokios diskusijos.

– Formaliai tai – jau ne jūsų reikalas, nes valdyba sprendžia įmonės ateitį?

– Tai yra mano reikalas, bet aš neturiu sprendimo teisės. Nes pagal Valstybinių įmonių įstatymą valdyba priima sprendimus. Pradeda veikti atskyrimo nuo politinės valdžios instrumentas. Mes galime turėti vienokią viziją, tačiau valdyba gali turėti kitokią. Jau minėjau, kad mes turime savo argumentų dėl 26 padalinių, bet tikrai neturime svertų, kad jų tiek ir būtų.

– Jūsų vadovaujama ministerija prognozuoja, kad jungiant urėdijas, iš dabar dirbančių apie 4000 žmonių kas dešimtas turėtų būti atleistas. Išeitinėms kompensacijoms reikės apie 4 mln. eurų. Kokių darbuotojų bus daugiausia atsisakyta?

– Tai jau įvyko. Pagal Darbo kodeksą bet kuris darbuotojas turėjo duoti sutikimą prieš pereinant į naują įmonę. Tokio sutikimo nedavė apie 350 darbuotojų.

– Tai čia joks jūsų nuopelnas, išėjo žmonės, nenorėję dirbti naujoje struktūroje. O dėl didesnio efektyvumo, optimizavimo ar turite planų? Kiek pati sistema kainuos pigiau?

– Pirmąjį pusmetį nenumatome atleidimų. Mes to negalime daryti, nes buvusios urėdijos naudojo netgi 6 skirtingus finansinės apskaitos, skirtingus medienos apskaitos modelius. Reikės daug darbo ir žmogiškųjų išteklių, kol tie procesai bus suvaldyti. Priklausomai nuo to, kaip pasiseks, bus priimti ir kiti sprendimai. Ministerija yra pasižadėjusi, kad visos girininkijos ir jų darbuotojai turi likti. Mes matome, kad yra regionų, kur net mažiems darbams įmonės neberanda darbuotojų. Tai yra bėda, apie tai reikia kalbėti.

– 2016 m. urėdijos valstybei sumokėjo 68 mln. eurų. Jei neklystu, tai sudarė 42 proc. nuo apyvartos. Tai yra Europos Sąjungoje didžiausiais procentas sumokamų mokesčių, kuriuos sumoka miškų sektorius. Kartelė iškelta gana aukštai. Jei po pertvarkos  tie procentai sumažės, jei valstybė gaus mažiau naudos, kaip tada atrodys? Ar jūs nedarote prielaidos, kad gali būti blogiau?

– Aš tokios prielaidos nedarau. Ne tik darbas, suvaldymas, bet ir pats miškas, mediena turi vertę. Apyvartos mokestis yra. Jis buvo pakeltas dar ekonominės krizės metu. Tragedijos nematome, nes mūsų tikslas ne šiuose skaičiuose, o skaičiuose, kurie susiję su įmonės valdymu. Tai ir yra pagrindinis fokusas, kur tikimės efekto. Norėtųsi, kad bent kažkoks efektas būtų jau šiemet, bet kol kas dar daug procesų neoptimizuota, tam taip pat reikės investicijų. Manau, 2019 metai turėtų parodyti tai, ką mes ir žadėjome.

– Ministre, didžiausi mūšiai ir didžiausias pasipriešinimas tikriausiai vyksta ne dėl padalinių skaičiaus, o dėl medienos pardavimų. Kaip dabar vyks prekyba valstybiniuose miškuose iškirsta mediena? Kokie pokyčiai?

– Įforminame medienos kirtimo mašinų apskaitą. Tos mašinos kompiuterizuotos ir gali tiksliai suskaičiuoti, kiek nukertama. Labai norint gudrauti gal ir bus įmanoma, bet labai mažose aprėptyse. Taip pat įteisinamas fotomonometrinis matavimas. Pirmoji užduotis, kurią turime pasiekti, kad realiu laiku būtų užfiksuotas važtaraštis. Kitaip tariant, pakrovė miškovežį ir turi būti realiuoju laiku pasakyta, kad pakrauta tiek ir tiek medienos, vežama tokiu ir tokiu maršrutu. Anksčiau buvo galima pildyti ir po to – grįžus į girininkiją, darbo dienos pabaigoje ir pan. Nuo šiol miškovežio pakrovimo kiekis turės būti užpildytas realiuoju laiku. O toliau sieksime, kad miškovežiai turėtų GPS siųstuvus. Tą pačią prievolę pildyti deklaracijas turės ir privatūs miško savininkai, nes spėju, kad yra atvejų, kai mediena vežama dviem važtaraščiais – gali važiuoti iš valstybinio, gali ir iš privataus. Iš privataus miško vežamos medienos mūsų pareigūnai daugeliu atveju neturi teisės tikrinti.

– Siekiate, kad visas kertamas miškas būtų taisyklingai įforminamas jau pakrovimo į miškovežį metu? 

– Taip. Ypač tuo metu, kai fiksuojama, kiek ir kokios kokybės medienos pakrauta ir kur tas miškovežis važiuoja.

– Kaip keisis medienos pardavimas? Bus pokyčių?

– Pardavimo tvarka nesikeičia, pasikeitė tik administratorius. Visa mediena bus parduodama per vieningą elektroninę sistemą ir tik tam, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Apvalios medienos prekybos taisyklės nepakito.