„Procentai procentais, turbūt labai daug žmonėms jie nesako, bet tai yra apie 300 mln. eurų, kurie šiuo metu nėra numatyti, jokių sprendimų dėl tvarių pajamų šaltinių nėra priimti, todėl jeigu dabar sakome, kad 4,9 proc. deficitas yra raudona lemputė ir signalas, kad toliau eiti nebereikėtų, tai papildomo pusės procento uždėjimas reiškia, kad mes esame ten, kur yra 5,4 procento. Tokiu atveju rinkos reaguoja, ir mūsų skolinimasis brangtų ženkliau nei yra dabar“, – antradienį LRT radijui sakė ministrė, atsakydama į klausimą, kodėl kitąmet krašto apsaugos biudžetas nedidinamas iki 3 proc. BVP.

Tokiu atveju rinkos reaguoja, ir mūsų skolinimasis brangtų ženkliau nei yra dabar.

Tiek kitąmet didinti gynybos biudžetą ne kartą yra siūlęs prezidentas Gitanas Nausėda.

„Jeigu norime ne tik deklaruoti paramą krašto apsaugai, bet ir numatyti papildomus pajamų šaltinius tam tikslui įgyvendinti, reikėtų turbūt susitarti, kurie tie nauji pajamų šaltiniai patenka į mūsų susitarimą. Jeigu tik deklaruojame, kad turime didinti išlaidas, bet nepaieškome, iš kur jų paimti, tokie norai, sakyčiau, yra kartais deklaratyvūs“, – sakė G. Skaistė.

Pagal Vyriausybės teikiamą projektą, prognozuojamas kitų metų biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. BVP.

Anot finansų ministrės, ši riba rinkose dar traktuojama kaip normali.

„Biudžeto deficitai kitose šalyje, bent jau tai, ką yra pateikę, yra 5 proc. ribose. Sakyčiau, kad mes į tą diapazoną telpame, nors ir viršutinėje jos riboje. Bet vis dėlto tai yra tas dydis, kurį rinkos traktuoja kaip normalų“, – tvirtino G. Skaistė.

Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte taip pat numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai išlaikyti tuo atveju, jeigu, pagerėjus ekonomikos prognozėms, anksčiau skirtų lėšų pritrūktų pasiekti 2,52 proc. BVP ribą. Valstybei būtų galima skolintis tiek, kiek reikia šiai ribai pasiekti.