„Jau daugiau kaip savaitę visi mes esame spektaklio, kuris vystosi kaimyninėje Lietuvoje dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito, liudininkai, – kalbėjo A. Hlazas. – Svarbiausia, kad šiame drumstame vandenyje kai kurie aktoriai, prisidengdami solidarumo šūkiais, stengiasi su triukšmeliu prastumti parlamente sprendimus, kurie yra tiesiog neatsakingumo ir cinizmo viršūnė. Visus ramindami, kad kažkoks Seimui pateiktas įstatymo projektas leis be ekonominių nuostolių nutraukti Baltarusijos kalio trąšų tranzitą, jie iš tikrųjų kuria sąlygas bet kokių baltarusiškų prekių tiekimo ir tranzito, siekiant toliau gabenti jūra, visiškam uždraudimui.“

Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“, vienos stambiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojos, produkcijos tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors pripažįsta, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pirmadienį pranešė gavę JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) oficialų patvirtinimą, kad jiems nėra privalomos JAV paskelbtos sankcijos vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ėmėsi griežtų priemonių prieš jo režimo oponentus, kai po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų šalyje kilo beprecedenčių protestų banga. Baltarusių opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

ES ir JAV nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu prezidentu, Vakarai yra paskelbę Minskui virtinę sankcijų.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.

Lietuvoje dėl besitęsiančio trąšų tranzito kilus vyriausybės krizei, atsistatydinimo pareiškimus premjerei Ingridai Šimonytei įteikė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, tačiau vyriausybės vadovė jų netenkino ir pareiškė, kad ministrai turi tęsti darbą.

A. Hlazas pirmadienį sakė BelTA, kad tolesnės Vilniaus pastangos tranzitą sustabdyti yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ ir Lietuvos daugiašalių ir dvišalių įsipareigojimų nepaisymas. Jis atkreipė dėmesį, kad priėjimo prie jūros neturinčios valstybės prekių tranzitas turi būti kiek įmanoma palaikomas net ir nepaprastosios padėties ar karo veiksmų sąlygomis.

„Tai, kad oficialusis Vilnius pasirinktinai traktuoja tarptautinės teisės normas ir nuoširdžiai galvoja, kad neparankių jiems normų galima nevykdyti – jau niekam ne paslaptis... Tačiau šiuo atveju kalbama apie sąmoningas pastangas vykdyti blokadą: užblokuotas oro susiekimas, apribotas sausumos [transportas], o dabar artėjama prie geležinkelių [eismo], – kalbėjo URM atstovas. – Ir visa tai vykdoma valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, atžvilgiu. Kas tai, jeigu ne priešiškumo ir agresijos aktas?“

Anot A. Hlazo, tokie Lietuvos veiksmai kelia grėsmę „virtinės pasaulio šalių – importuojančių baltarusiškas kalio trąšas – apsirūpinimo maisto produktais saugumui“. Atstovas teigė, kad tai „išprovokuos nestabilumą, nederlių, kainų augimą, gilins bado problemą“.

„Ir visi šie padariniai ramiai telpa Lietuvos politikų galvose, – sakė A. Hlazas. – Kaip ir tai, kad nuo šio beprotiško užmojo nukentės jų pačių gyventojai.“

„Niekuo kitu, tik bejėgišku pykčiu, to paaiškinti negalima, – pridūrė atstovas. – Jau seniai atėjo laikas susimąstyti ir nutraukti šią neatsakingą politiką, kuri gali ne vien destabilizuoti padėtį regione, bet ir yra atsidūrusi prie nepaskelbto karo ribos.“