Kaip pranešė Prezidentūra, pagrindinė susitikimo tema – Europos Sąjungos gynybos stiprinimas.

Susitikime taip pat bus aptartas ES bendradarbiavimo su NATO ir Jungtine Karalyste stiprinimas saugumo ir gynybos srityse.

Bendrijos lyderiai susitinka darbą pradėjus į Baltuosius rūmus sugrįžusiam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Jis pakurstė susirūpinimą, kai pareiškė, kad jis neatmeta galimybės imtis ekonominių ar karinių priemonių Grenlandijai – autonominei Danijos valdai – perimti.

JAV prezidentas taip pat yra pagrasinęs, kad negins NATO narių, nepasiekiančių gynybos išlaidų tikslo. Kai kurios Europos šalys yra užsiminusios, kad 5 proc. bendrojo vidaus produkto sudarančios išlaidos būtų ekonominė našta, bet Aljanso rytiniame sparne esančios valstybės, tarp jų Lietuva, tokį tikslą vadina būtinybe.

Prieš sausio pabaigoje įvykusią inauguraciją D. Trumpas žadėjo užbaigti karą Ukrainoje iš karto pradėjęs eiti pareigas. Kai kurios Europos šalys baiminosi, kad jis gali nutraukti JAV karinę pagalbą Ukrainai. Tačiau po inauguracijos D. Trumpas pagrasino sankcijomis ir tarifais Maskvai, ir paragino V. Putiną sustabdyti karą.

Susirūpinimą saugumu regione kursto ir virtinė įvykių, kai buvo pažeista Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių ir dujotiekių. Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 povandeninių kabelių Baltijos jūroje.

Naujausias iš tokių incidentų įvyko praėjusį savaitgalį, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.