„Turime skatinti ir raginti savo partnerius daryti tą patį – didinti savo gynybos išlaidas nuo 2 procentų, dėl kurių susitarėme Vilniaus NATO viršūnių susitikime, tačiau atsižvelgdami į naują situaciją, geopolitines realijas, turime padidinti išlaidas bent iki 3 procentų BVP“, – antradienį Taline žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Žinoma, tai taip pat turėtų teigiamos įtakos Jungtinių Valstijų administracijai, o mums transatlantinis ryšys ir jo stiprinimas yra labai svarbus prioritetas“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo Taline vykstant Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimui.

Praėjusiais metais Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime 32 NATO šalys nustatė minimalias gynybos išlaidų grindis – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šiemet šį tikslą turėtų pasiekti 23 narės. NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) praėjusią savaitę tvirtino, kad slenkstį reikės didinti.

„JEF yra bendraminčių šalių formatas. Daugelis iš jų yra fronto šalys, įskaitant ir mano šalį Lietuvą. Mes, kaip niekas kitas suprantame, kaip rimtai reikia žiūrėti į gynybos klausimus, kaip svarbu didinti išlaidas gynybai. Kitais metais gynybai planuojame skirti 3,5 proc. savo BVP“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, Lietuvos užduotis yra dar ambicingesnė – norint kariuomenės diviziją išvystyti iki 2030 metų, reikia dar didesnio gynybos finansavimo, kuris siektų iki 4 arba 4,5 proc. nuo BVP.

Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai spalio pabaigoje pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.

Prieš susitikimą šalies vadovas taip pat akcentavo paramą Ukrainai.

„Dabar Rusija jaučiasi esanti stipriausia pusė, perimanti iniciatyvą mūšio lauke“, – teigė jis.

G. Nausėdos teigimu, dėl to Rusiją bus sudėtinga atvesti prie derybų stalo, jei situacija karo lauke nesikeis.

„Tikėkimės, kad su mūsų atsidavimu ir įsipareigojimu įmanoma pakeisti mūšio lauko situaciją į geresnę pusę ir tada pradėti kalbėti apie galimus sprendimus ir derybas dėl taikos“, – sakė prezidentas.

Kol kas šalių pareigūnai tvirtina, kad vis dar dar per anksti diskutuoti apie kokį nors susitarimą, o M. Rutte ragina juos viešai nekalbėti apie galimas taikos sąlygas, nes tai galėtų pasitarnauti Rusijai.

Savo ruožtu Maskva sako, kad toliau siekia savo tikslų Ukrainoje, ir šiuo metu žengia į priekį ties fronto linija, nustumdama išvargusias ukrainiečių pajėgas.