Visgi šalies vadovas teigė besitikintis, kad galiausiai amerikiečių karių Lietuvoje liks.
Taip jis kalbėjo Pentagonui sustabdžius 4 tūkst. JAV karių siuntimą į Lenkiją, tačiau tarptautinei žiniaskaidai siejant šį veiksmą su ankstesniais Vašingtono pažadais išvesti maždaug 5 tūkst. amerikiečių iš Vokietijos.
Stebėtojų teigimu, tai gali reikšti, kad Vokietijoje esantys kariai persidislokuos į Lenkiją, bet taip kiek sumažės Europoje esančių amerikiečių karių skaičius.
„Šiuo metu mes matome didesnį paveikslą persidislokavimo ir, ko gero, dar tas paveikslas, nauja mozaika nėra sudėliota“, – žurnalistams Kėdainiuose sekmadienį sakė G. Nausėda.
Šiuo metu mes matome didesnį paveikslą persidislokavimo ir, ko gero, dar tas paveikslas, nauja mozaika nėra sudėliota.
„Mano turimomis žiniomis, tikrai Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybė labai atidžiai stebi šio regiono situaciją, gerai supranta mūsų saugumo reikmes, todėl tikiuosi, kad visų šitų persidislokavimų pasekoje galėsime ir toliau džiaugtis ir didžiuotis Jungtinių Amerikos Valstijų karių buvimu čia, Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Prezidentas sakė negalintis prognozuoti, kada bus aiškūs galutiniai atsakymai dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje ateities.
Anot G. Nausėdos, tai priklauso tik nuo pačių JAV, o Lietuva šioje situacijoje gali pasiūlyti tik „patikimą partnerystę“.
„Niekada mumis niekas nenusivylė, visada žiūrėjome į savo pareigas ir į savo misijas rimtai ir ketiname tai daryti ateityje“, – kalbėjo šalies vadovas.
BNS rašė, kad Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie tūkstantis JAV karių.
„Lietuvos kariai Hormuzo sąsiauryje galėtų tarnauti pasiekus taiką tarp JAV ir Irano“
Prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuvos kariai į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų būti siunčiami tik pasiekus taiką tarp JAV ir Irano.
„Aš nemanau, kad mūsų kariai turėtų dalyvauti konflikto sąlygomis, toks nėra sumanymas. Sumanymas yra, kad saugi laivyba turėtų būti užtikrinta po to, kai bus pasiektas susitarimas tarp Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – žurnalistams Kėdainiuose sekmadienį sakė G. Nausėda.
„Taigi, tai iš esmės turėtų būti taikos sąlygomis“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad iš šalies vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba šią savaitę sutarė siųsti iki 40 karių ir civilių padėti užtikrinti laivybą Hormuzo sąsiauryje. Galutinį sprendimą dėl to priims Seimas.
Tiksli misijos apimtis ir pobūdis dar nėra aiškūs, tačiau Lietuva pirmiausia būtų pasirengusi į Artimuosius Rytus siųsti išminavimo pajėgumus.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Lietuva būtų lanksti ir galėtų dalyvauti abiejose saugios laivybos užtikrinimo iniciatyvose – tiek organizuojamoje Jungtinių Valstijų, tiek organizuojamoje Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos.
Šiuo metu JAV ir Iranas yra sutarę dėl paliaubų, tačiau vis nepasiekia politinio susitarimo, kuris leistų galutinai užbaigti vasarį Vašingtono pradėtą karą.
Naujausi komentarai