Jie nesutinka su kai kuriomis apklausomis, kurios rodo, kad į Seimą patektų tik keturios partijos.

Dienraščius „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ rugpjūčio 26–29 d. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, tik keturios partijos patektų į Seimą.

Kaip rašo „Kauno diena“, visuomenės apklausos duomenimis, rinkimuose gerokai pirmauja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Ją rinkimuose palaikytų 18,2 proc. rinkėjų. Po LSDP seka Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga (LVŽS) su 12 proc. rinkėjų pasitikėjimo balsų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 10,9 proc. ir Darbo partija (DP) – 8,8 proc. Dienraščio teigimu, tyrimas buvo atliktas iki Krašto apsaugos ministeriją liečiančio viešųjų pirkimo skandalo, kuris gali turėti ryškios įtakos socialdemokratų reitingams.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) kol kas balansuoja ant 5 proc. ribos, kurią peržengus, patenkama į Seimą – ji turi 4,6 proc. rinkėjų pasitikėjimo balsų. Apklausos duomenimis, niūrios prognozės Liberalų sąjūdžiui (LS) – jis sulauktų vos 2,9 proc. rinkėjų palaikymo.

M. Jastramskis: antra pagal populiarumą partija yra „Nežino, neatsakė“?

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Mažvydo Jastramskio teigimu, labiau patikimus rezultatus apie partijų reitingus turėtume, jei žiūrėtume į įvairių apklausų vidurkį.

„Ką galima pasakyti iš vienos apklausos? Kiekviena apklausa – atsitiktinė imtis iš Lietuvos visuomenės. Na ir kas, kad LS palaikytų tik 2,9 proc., jei šioje apklausoje teigiančių, kad nebalsuotų – 12,7 proc., o nežino, neatsakė – 17,5 proc. Pagal tokį apklausos referavimą, antra pagal populiarumą partija būtų „Nežino, neatsakė“. Neturiu ką pasakyti, nekorektiškas apklausos rezultatų interpretavimas“, – apklausos rezultatus kritikuoja politologas M. Jastramskis.

Tokie apklausos rezultatai stebina ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologę Rimą Urbonaitę. „Ankstesnėse apklausose rezultatai buvo kitokie. Juose tarp į Seimą patenkančių partijų buvo LSDP, TS-LKD, DP, LS, TT, besivejanti socdemus LVŽS. Turiu prisipažinti, kad ši apklausa šiek tiek stebina, bet kol kas būčiau linkusi nesureikšminti visų apklausų, nes gali būti labai daug manipuliacijų; kaip viskas ištransliuojama ir kaip užduodami klausimai – nuo to daug kas priklauso“, – aiškino politologė.

Jos nuomone, aiškesni galimi Seimo rinkimų rezultatai turėtų išryškėti prasidėjus rinkimų kampanijai, tuo metu dabar esą galima įžvelgti tik tam tikras tendencijas.

„Ši apklausa palanki socdemams, tačiau neaišku, kas bus rugsėjį. Neskubėčiau daryti išvadų, kad socdemai atitrūko – jie nusipelno nemažai kritikos. Be to, jų rinkimų kampanija yra vangi, labai neapgalvota ir su rimtomis komunikacinėmis klaidomis, kurios gali nemažai kainuoti. Žiūrėsim, ką darys „žalieji valstiečiai“, nes Sauliaus Skvernelio fenomenas po truputį silpsta. „Tvarkiečiai“ gali likti už borto – jei vertintume jų dabartinę rinkimų kampaniją, tai jos faktiškai nėra“, – apibendrino politologė R. Urbonaitė.

Pasak MRU politologės, Lietuvos rinkėjas – apatiškas, todėl didelių griausmų reitinguose prieš pat rinkimus galime ir nebesulaukti. „Įdomu, kas bus su LS – liberalų rinkėjai susiduria su problema, kad pasižvalgęs aplink neturės alternatyvos, kaip tik rinktis LS, nes nieko per daug nėra pasiūloje. Artūras Zuokas neišeina į nacionalinį lygį ir liko regioninio lygmens politiku. Jis nesugeba pasiekti paprasto Lietuvos rinkėjo ir regionų rinkėjo“, – LRT.lt kalbėjo R. Urbonaitė.

Kurios partijos turi realiausius šansus patekti į Seimą

LRT.lt kalbinti politologai sutaria, kad kitame Seime turėtų būti LSDP, LVŽS bei TS-LKD. Kas prisijungs prie šių partijų?

„Spėčiau, kad į Seimą turėtų patekti LS. Tuo metu „tvarkiečiams“ ta 5 proc. riba yra labai slidi. Tokiose apklausose nelabai svarbu, ar už ją balsuotų 5,6 ar 8 proc. – viskas yra paklaidos ribose. Be to, klausimas, ar tie, kuri sako, kad balsuos už kurią nors partiją, apskritai ateis į rinkimus. Jei parašysite, kad „tvarkiečiai“ gali neperžengti barjero, rinkėjams gali būti žinia, kad už juos galbūt neverta balsuoti, tačiau jei kalbame apie patikimą, korektišką interpretaciją, tai to tikrai negalime pasakyti“, – LRT.lt kalbėjo M. Jastramskis.

Pasak TSPMI dėstytojo, praėjusiuose Seimo rinkimuose nugalėtojai buvo pakankamai aiškūs – socdemai ir „darbiečiai“. Tuo metu šie rinkimai esą labai keisti, nes neaišku, kas bus nugalėtojas. „Manau, neapsisprendusių rinkėjų gali būti ir daugiau. Tikrai nėra taip, kad nežino 17 proc. – tas skaičius gali būti dar didesnis“, – pridūrė M. Jastramskis.

Kaip teigia MRU politologė R. Urbonaitė, DP ir TT lenktyniauja, tačiau daugiau įdirbio kol kas turi „darbiečiai“.

„Jie turi daugiau viešojoje erdvėje matomų veidų. Pažiūrėkime į TT pirmą dešimtuką ir suprasime, kad ten nieko nebeliko. „Tvarkiečiai“ gali labai stipriai nukraujuoti šiuose rinkimuose. Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija sugeba mobilizuoti savo rinkėją. Jei bus itin mažas rinkimų aktyvumas, o LLRA gebės mobilizuoti savo rinkėjus, jų šansai gerai pasirodyti rinkimuose išaugs. LLRA tikrai nebus ta partija, kuri gali išnykti iš mūsų partinės sistemos – tam tikrą nišą ji visuomet užims. Tačiau tai, kad rinkimuose atsisakė kandidatuoti Valdemaras Tomaševskis, gali būti neigiamas veiksnys“, – sako R. Urbonaitė.