„Tai, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis, dar kartą parodo, kad einame teisingu keliu, pasiryžę įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą (...). Ši programa padės stiprinti savivaldybėse jau veikiančias mokyklas, pakilti joms į aukštesnį lygį“,– rašoma trečiadienį skelbtame ministerijos pranešime.

Tačiau tokie ministerijos argumentai opozicinių socialdemokratų frakcijos nario Gintauto Palucko neįtikina. Jis tvirtina, kad valstybinių mokyklų atsilikimo problemos šis projektas visiškai nesprendžia, kadangi pagrindinės priežasties – nelygių konkuravimo sąlygų, kuomet privačios mokyklos gali gauti tiek valstybės finansavimą, tiek papildomą finansavimą iš tėvų sumokamų įmokų, „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas visiškai nesprendžia.  

„Aš nuoširdžiai sakau, ministrė nesiorientuoja, ką šneka, ir nesupranta priežastinių ryšių tarp pasekmių ir rezultatų. Gal nespėjo įsigilinti, gal nespėjo suvokti. Pirmiausiai, privačios ir valdiškos mokyklos važiuoja dviem greičiais. Privačioms mokykloms leidžiama daryti atrankas, jie rūšiuoja vaikus. Privačioms mokykloms leidžiama ne tik gauti valstybines lėšas, bet ir papildomai gauti lėšas, kurias renka iš tėvų“,– ministrės argumentais baisėjosi G. Paluckas.

Seimo narys Gintautas Paluckas, O.Posaškovos / Seimo kanceliarijos nuotr.

Su J. Šiugždinienės požiūriu nesutiko ir „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, manantis, kad „Tūkstantmečio mokyklos“ tiesiog padidins atskirtį tarp mokyklų. Jo teigimu, ministerijos inicijuojame projekte nėra aiškiai įvardijama, kaip bus gerinamas esminis švietimo kokybę lemiantis veiksnys – mokytojų kompetencija.

Aš nuoširdžiai sakau, ministrė nesiorientuoja, ką šneka, ir nesupranta priežastinių ryšių tarp pasekmių ir rezultatų. Gal nespėjo įsigilinti, gal nespėjo suvokti.

„Visiškai nesutinku, šitaip argumentuoti negalima. Pagaliau reikia iš švietimo sampratos išgyvendinti konkurenciją ir suprasti, kad švietime yra bendradarbiavimas (...). „Tūkstantmečio mokyklos“ žiauriai padidins atskirtį“,– Eltai kalbėjo E. Jovaiša, pažymėdamas, kad mokytojų rengimui šiame projekte neskiriama pakankamai dėmesio.

„Švietimo kokybė yra didžiulis kompleksiškas dalykas, ir iš šito kompleksinio dalyko pats pagrindinis elementas – mokytojo pasirengimas mokyti – yra išmestas“,– tikino „valstietis“, kartu pabrėždamas, kad iš ministerijos jis nesulaukia detalių atsakymų apie planuojamų lėšų panaudojimą.

„Tai yra didžiuliai pinigai, o jokio atsakymo nėra, kaip atrodys kompetencijų kėlimas, kaip kompetencijos bus gaunamos, ką jūs darysite, kad gautumėte tas kompetencijas“,– teigė E. Jovaiša.

Eugenijus Jovaiša, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Pinigų dalybas vadina absurdiškomis

Ministerijos inicijuojamos programos įgyvendinimui 2021–2026 metų laikotarpiu numatyta skirti 210 mln. eurų investicijų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). Lėšos, skiriamos programai įgyvendinti, savivaldybes pasieks etapais, pagal savivaldybių pateiktas paraiškas dalyvauti programoje. Visgi opozicija tokį lėšų skirstymo principą vadina absurdišku, pasigendama investicinės strategijos, taip pat keliama problema, kad pinigai bus dalinami ne pagal realų mokyklų poreikį, o pagal jų gebėjimą rengti projektinius dokumentus.

„Kas šitaip daro? Bent jau reikėtų pasidaryti auditą ir pagalvoti, kurioms Lietuvos mokykloms reikia pagalbos ir kokios jos reikia, kad mokymo pasiekimai ir lygis visoje Lietuvoje būtų vienodas“,– ministerijos strateginio mąstymo pasigenda E. Jovaiša.

Kas šitaip daro? Bent jau reikėtų pasidaryti auditą ir pagalvoti, kurioms Lietuvos mokykloms reikia pagalbos ir kokios jos reikia.

Jam pritarė ir LSDP frakcijos narys G. Paluckas, manantis, kad toks „Tūkstantmečio mokyklų“ lėšų skirstymas neprisidės prie kryptingo švietimo kokybės gerinimo, o konkursinis pinigų dalinimo principas iš esmės reiškia, kad mokiniai prieigą prie kokybiško švietimo įgys tik loterijos principu.

„Mes turime aibę pavyzdžių kitose viešosios politikos srityse, kur tas konkursinis principas „kas pirmesnis, tas gudresnis ir geresnis“ sukuria kelių greičių sistemas (...). Tie klausimai turi būti sprendžiami valstybės planavimo būdu, kryptingai dirbant, nes, kitu atveju, švietimo sistemos kontekste atimame vaikams prieigą prie kokybiško išsilavinimo, negalima to paversti atsitiktinumu, loterija ar konkursu“,– teigė socialdemokratas, pabrėždamas, kad „Tūkstantmečio mokyklos“ statuso suteikimas vienai savivaldybės mokyklai iš esmės reiškia kitos to regiono mokyklos patrauklumo prastėjimą.

„Ką tai reiškia, jeigu vienam mieste yra dvi gimnazijos ir tik vienai duosi statusą, ji automatiškai taps prestižine, ten plūstels vaikai, automatiškai mažės tos kitos mokyklos patrauklumas, mažės finansavimas pagal klasių komplektą. Tai, ką čia šneka ministrė, yra nusikaltimas švietimo sistemai“,– sakė G. Paluckas.