„Aš norėčiau dirbti Seimo Žmogaus teisių komitete. Sovietiniais laikais esu buvęs Helsinkio grupės narys, nukentėjęs dėl antitarybinės veiklos, gynęs sovietmečiu žmogaus teises. Yra ir dabar ką ginti dabartinėje sistemoje“, – Eltai sakė P. Gražulis.

Parlamentaras teigė norįs pasikeisti vietomis komitetuose su Žmogaus teisių komiteto pirmininku Tomu Vytautu Raskevičiumi, kuriam, jo nuomone, tiktų Kultūros komitetas.

„Jeigu tiktai mane priimtų, aš sutikčiau ir galėčiau keistis vietomis su T. V. Raskevičiumi. Dabar pasirodo, kad žmonės yra surinkę kelis tūkstančius parašų ir reikalauja, kad T. V. Raskevičių pašalintų iš Žmogaus teisių komiteto pirmininkų, nes jis atstovauja tik seksualinėms mažumoms ir jos interesams. Galėčiau pasikeisti vietomis su T. V. Raskevičiumi ir vadovauti Žmogaus teisių komitetui, o kraštutiniu atveju sutikčiau būti ir eiliniu Žmogaus teisių komiteto nariu“, – svarstė politikas.

Galėčiau pasikeisti vietomis su T. V. Raskevičiumi ir vadovauti Žmogaus teisių komitetui, o kraštutiniu atveju sutikčiau būti ir eiliniu Žmogaus teisių komiteto nariu.

Mišrios Seimo narių grupės narys P. Gražulis nemano, kad Žmogaus teisių komitete kiltų įtampų, jei jis taptų jo nariu.

„Pasirodo, kad P. Gražulis daro didesnę įtampą Lietuvoje negu A. Navalnas Rusijoje... Aš turiu savo nuostatas, savo vertybes ir jas ginčiau“, – tvirtino P. Gražulis.

Beje, Žmogaus teisių komitete jau dirbęs P. Gražulis 2018 metais turėjo problemų su šiuo komitetu. 2018 m. rugsėjo 25 d. Seimo sprendimu P. Gražulis buvo sugrąžintas atgal į Seimo Audito komitetą.

Tuomet personalinių pasikeitimų komitetuose Seimas ėmėsi po to, kai trys tuometinės opozicijos nariai, priklausantys Seimo Žmogaus teisių komitetui, Andrius Navickas, Sergejus Jovaiša ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, atsisakė dirbti Žmogaus teisių komitete kartu su P. Gražuliu, primena ELTA.

„Seimas tada nubalsavo ir išmetė mane iš Žmogaus teisių komiteto. Tikiuosi, kad dabar valdžioje esantys krikščionys demokratai turėtų atstovauti krikščioniškoms vertybėms ir turėtų mane patvirtinti Žmogaus teisių komiteto nariu“, – svarstė politikas.

Šiuo metu  P. Gražulis neketina įsiklausyti į menininkų reikalavimus ir pasitraukti iš Kultūros komiteto.

„Tikrai aš neįsiklausysiu į jokius menininkų raginimus, man atrodo, kad mano buvimas Kultūros komitete jiems netrukdo nei skaptuoti, nei piešti, nei repetuoti. Vienas Seimo narys komitete nepriima savo sprendimų. Tai jų tokia pozicija, tegul jie turi tokią poziciją, yra demokratija“, – sakė  P. Gražulis.

Politikas sakė nesiveržęs būti Kultūros komitete. „Mišrios frakcijos nariai ką norėjo, tą išsidalino, aš pasiėmiau tą komitetą, kuris liko, kurio niekas neėmė. Aš čia nesipyksiu, konflikto nedarysiu dėl komiteto“, – apie narystę Kultūros komitete aiškino P. Gražulis.

ELTA jau skelbė, kad 700 kultūros atstovų kreipėsi į Seimą reikalaudami, kad parlamentaras P. Gražulis būtų pašalintas iš Kultūros komiteto. Anot jų, P. Gražulis netinkamas būti Kultūros komiteto nariu dėl kompetencijos, išprusimo, išsilavinimo, asmeninės kultūros stokos ir įvaizdžio, kurį daugelį metų, anot jų, Seimo narys kuria viešojoje erdvėje.