Paradoksalu, tačiau šalies gyventojai pasikalbėti betarpiškai prie pietų stalo labiausiai norėtų su palankaus vertinimo reitinge neblizgančiu Darbo partijos lyderiu V. Uspaskichu. Liepos mėnesio duomenimis, V. Uspaskichą nepalankiai įvertino kur kas daugiau nei palankiai (47 proc. ir 37 proc.). Su šiuo rezultatu jis rikiuojasi 20 reitingų lentelės vietoje. Tačiau respondentų pasiteiravus dėl pietų – „darbiečių“ lyderio pavardė buvo paminėta dažniausiai (14 proc.).

 Vienu procentiniu punktu nuo V. Uspaskicho atsiliko premjeras S. Skvernelis. Tai, kad laiką prie pietų stalo praleisti norėtų su Vyriausybės vadovu nurodė 13 proc. apklaustų šalies gyventojų. Lyginant su V. Uspaskichu, premjeras turi kur kas geresnį palankių ir nepalankių vertinimų santykį – S. Skvernelį palankiai vertina 54 proc. respondentų, 37 proc. pasisako priešingai. Šis rezultatas ministrui pirmininkui laiduoja penktą vietą palankaus vertinimo reitinge. 

Paradoksalu, tačiau šalies gyventojai pasikalbėti betarpiškai prie pietų stalo labiausiai norėtų su palankaus vertinimo reitinge neblizgančiu Darbo partijos lyderiu V. Uspaskichu.

Trečią vietą dalinasi trys politikai: konservatorių sąrašo rinkimuose vedlė Ingrida Šimonytė ir šios partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Tai, kad juos norėtų matyti kartu pietaujančius nurodė po 9 proc. respondentų.

Žvelgiant į anksčiau Eltos skelbtą politikų palankaus vertinimo reitingą, geriausiai tarp jų atrodo R. Žemaitaitis (palankiai vertina 46 proc. ir nepalankiai 34 proc.). I. Šimonytės vertinimų balansas yra neigiamas – palankiai vertina 42 proc. ir 45 proc. – nepalankai. Tuo tarpu G. Landsbergis šiuo metu yra tarp prasčiausiai vertinamų politikų apskritai (nepalankiai vertina 63 proc., 28 proc. atsiliepia palankiai).

Apklausoje dėl pietų su politiku taip pat ganėtinai dažnai buvo minimi socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas (7 proc.) bei Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos pirmininkės: Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Aušrinė Armonaitė. Su jomis, esant galimybei, papietauti norėtų po 4 proc. respondentų.

Kitų partijų lyderių didesnė gyventojų dalis neįvardino. Iš esmės nepaminėtas liko ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė pažymėjo, kad atliekant apklausą buvo prašoma įvardinti partijos lyderį – nebūtinai pirmininką – su kuriuo gyventojai norėtų neformaliai pabendrauti. Tai, kad šiame sąraše nėra pastaruoju metu aukščiausią reitingą turinčios „valstiečių“ partijos vadovo, mokslininkės teigimu, galėjo lemti, tai, kad bent jau kurį laiką R. Karbauskis buvo rečiau matomas ir girdimas. Tuo tarpu S. Skvernelis viešojoje erdvėje imtas vis dažniau minėti kaip „valstiečių“ sąrašo rinkimuose pirmasis numeris.

„Gal dėl to, kad Karbauskis pastaruoju metu buvo mažiau aktyvus. Tuo metu kaip tik ėjo kalba apie tai, kas bus sąrašuose pirmieji numeriai. Kita vertus, reikėtų įvertinti ir tai, kad Ramūno Karbauskio žymiai mažesnis reitingas nei Skvernelio“, – teigė R. Ališauskienė.

Prie pietų stalo norėtų matyti tą, kuris bus įdomus ir apmokės sąskaitą

„Baltijos tyrimų“ direktorės nenustebino tai, kad V. Uspaskichas yra šios apklausos lyderis. Sociologė pabrėžė, kad šiuo atveju yra vertinama ne tiek politiko patikimumas ar kompetencijos, kiek žmogiškosios savybės ir betarpiškumas.

„O Viktoras Uspaskichas kaip žmogus, matyt, ir yra įdomus gyventojams. Atsakymą pirmiausia reikėtų suprasti taip – su kokiu politiku tu norėtum neformalioje aplinkoje pakalbėti, kokį politiką tu norėtum pažinti iš žmogiškosios pusės. O Uspaskichas būtent ir sudaro tokį įspūdį. Kad su juo gali būti įdomu, galima pakalbėti apie įvairius dalykus: ir apie politiką, ir apie gyvenimą bei sveiką gyvenseną. Tuo tarpu kiti politikai gali atrodyti sausoki ir jų žmonės gali tiesiog nematyti neformalioje aplinkoje“, – samprotavo R. Ališauskienė ir pusiau juokaudama neatmetė dar vieno – materialistinio – aspekto.

V. Uspaskicho atveju, ko gero, gyventojams nekyla klausimas, kas mokės už pietus.

„V. Uspaskicho atveju, ko gero, gyventojams nekyla klausimas, kas mokės už pietus. O dėl kitų politikų gali būti įsivaizduojama visaip“, – pridūrė sociologė.

Tuo tarpu premjeras S. Skvernelis gyventojams pirmiausia, ko gero, įdomus dėl einamų pareigų.

„Skvernelis šiuo atžvilgiu, ko gero, yra įdomesnis kalbantis apie dabartinę situaciją. Ko kito jei ne premjero geriausia paklausti apie situaciją šalyje: ekonominiai dalykai ir taip toliau. Dėl koronaviruso galbūt būtų įdomus ir Aurelijus Veryga, tačiau jis nepatenka į partijos lyderio supratimą“, – teigė R. Ališauskienė.

Žmogiškos simpatijos gali virsti politiniu kapitalu

Žmonių domėjimasis politiku kaip spalvinga ir charizmatiška asmenybe, sutiko R. Ališauskienė, turi potencialo virsti į tam tikrą politinį kapitalą rinkimų metu. Kitaip tariant, politiko sugebėjimas pasirodyti neformaliu ir savu gali tapti vienu iš veiksnių, kodėl už jį bus atiduotas balsas.

„Balsuojant, viena vertus, veikia racionalūs aspektai – žiūrima į partijos programą, idėjas. Tačiau labai svarbūs yra ir emociniai aspektai. Pavyzdžiui, kiek politikas ar konkrečiai partijos lyderis, tau atrodo esantis savas, artimas tokiems patiems žmonėms kaip tu ir priešingai – ar jis atrodo esantis labai tolimas, ne iš tavo rato“, – aiškino sociologė.

Tad rinkimų metu politikai, balsus sumedžioti gali ne tik siūlydami patrauklius svarbiausių problemų sprendimus ar dalindami pažadus, tačiau ir būdami tiesiog įdomūs ar gebantys įsiteikti kaip asmenys, gyvenantys tomis pačiomis problemomis.

Ne visus politikus mato tarp savų

Atitinkamai priešingą efektą gali daryti tarp politiko ir žmogaus ar grupės, kuriai asmuo jaučiasi priklausąs, įsivaizduojama distancija. Kuo politikui priskiriama daugiau savybių, atitolinančių jį nuo daugumai būdingų bruožų, tuo jaučiama didesnė distancija – taigi ir jaučiamas artumas, ir betarpiškumo galimybė bendraujant suprantama kaip menkesnė.

Tam tikras aptariamos distancijos pavyzdys, samprotavo sociologė, gali būti profesoriaus Vytauto Landsbergio santykis su visuomene.

„Jis atrodė aukščiau visų kitų, kitaip tariant, buvo įsivaizduojama, kad yra didelis atstumas tarp jo ir visų kitų žmonių. Tuo tarpu Uspaskichas šiuo atžvilgiu turi nedidelį atstumą. Jis atrodo kaip savas – vienas iš paprastų žmonių. Kliūtimi netampa ir tai, kad jis yra vienas iš turtingiausių tarp partijų lyderių. Žmonės to nefiksuoja“, – kalbėjo sociologė.

Tai, kad TS-LKD lyderis G. Landsbergis atsidūrė tarp politikų, kurie visuomenei pasirodė esantys įdomūs pašnekovai, įtakos galėjo turėti ir jo giminės istorija, ir vadovavimas vienai iš pagrindinių Lietuvos partijų.

„Konservatoriai yra viena didžiausių partijų. Taip pat neatmeskime, kad įtakos turi ir giminė – žmonėms ji yra įdomi. Manau, kad Gabrielius Landsbergis buvo pasirinktas ir kaip įdomi asmenybė“, – svarstė sociologė.

„Gabrieliaus Landsbergio užimama pozicija šiame reitinge yra visai nebloga. Kai klausima, ar pasitikima politikais, tai jis rikiuojasi kur kas žemiau. Žmogus, su kuriuo tu nori pavalgyti, reikia sutikti, nebūtinai yra tas, kurį tu gerai vertini. Svarbiausia, kad politikas būtų įdomus“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Prie pietų stalo nenori rimtų politikų

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė nustebęs tokios apklausos rezultatais. Kita vertus, pažymėjo politologas, šios apklausos duomenis sieti su politiniu kontekstu reikėtų labai atsargiai. Jo teigimu, klausimas, kuris buvo užduotas, yra atrakcinio pobūdžio, tad ir atsakymai nurodo ne tiek politinį asmens vertinimą, kiek įsivaizdavimą, su kuo būtų linksmiau.

„Tai yra labai subjektyvu ir netikra. Kaip paklausi, taip ir gausi. Kad dominuoja Uspaskichas šioje apklausoje galima paaiškinti tuo, kad jis ir atrodo labiau „atrakcinis“. Manoma, kad su juo bus linksmiau. Su Uspaskichu galima atsipalaiduoti nes jis pats toks „atpalaiduotas“, na, o su rimtesniais politikais bendrauti... Ko gero, tiesiog nesinori įtampos per pietus“, – teigė L. Bielinis. 

Apklausa vyko 2020 m. liepos 16–30 d. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.