Plačiau LNK reportaže papasakojo Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė-Urbanavičienė.

– 196 valstybės visame pasaulyje leidžia balsuoti asmenims, kurie dar neturi pilnametystės. Ar Lietuvai reikėtų prisijungti prie šių šalių?

– Galima ieškoti argumentų iš įvairių pusių. Tie, kurie pasisako už, kalba apie tai, kad kuo anksčiau jaunas žmogus gali balsuoti, tuo tvirtesnis įprotis dalyvauti rinkimuose susiformuoja. Dažnai pasitelkiami argumentai, kad daugeliu atvejų po 18 metų keičiasi gyvenamoji vieta. Tad jei iki to laiko asmuo nepradėjo domėtis politika, tai, tikėtina, išvykus į naują vietovę, jis nesiims domėtis daugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai yra būdas partijoms su tokiu siūlymu praplėsti rinkėjų ratą?

– Ir taip, ir ne. Priklauso, kokios partijos ir su kokiomis programomis. Vien pats politinių partijų dėmesys jauniems rinkėjams jau yra gerai. Tai duoda atsišviežinimo perspektyvą pačiai Lietuvos politikai. Turime pripažinti, kad jaunų žmonių problemos ne visada yra aktualios politinėms partijoms. Tai gali būti pateisinta tuo, kad pažiūrėjus į didžiąją dalį rinkėjų, aktyviausiai balsuoja senjorai ir vyresni žmonės. Todėl politinės partijos labiau orientuojasi į šią rinkėjų daugumą, pagal tai ir dėlioja savo programas. Aišku, turime kelis atvejus, kai partijos labai tikslingai orientuojasi į jaunus rinkėjus.

– Ar yra grėsmių šiame siūlyme? Kiekviename siūlyme galima rasti ir minusių, grėsmių, kur turėtume užbėgti įvykiams už akių?

– Yra rizikos, kad jauni žmonės Lietuvoje nesidomi per daug politika. Aišku, yra jaunų žmonių, kurie tikrai domisi politika ir daug išmano. Jie kartais gali pilnavertiškai diskutuoti su vyresniais. Tačiau, iš kitos pusės, didžioji jaunimo dalis yra pasyvesnė domėtis politika. Todėl tais, kurie nelabai domisi, gali būti lengviau sumanipuliuojama. Aišku, nereikia iš karto galvoti apie tokias perspektyvas. Bet jei mes priimame šį siūlymą balsuoti nuo 16 metų, tuomet būtina stiprinti pilietinį ugdymą mokyklose. Mes turime labai daug nuostabių mokyklų su puikiais mokytojais, kurie išugdo kritiškai mąstančius piliečius, kurie gali svarstyti tuos klausimus. Tačiau yra mokyklų, kuriose pilietinis ugdymas yra suprantamas kaip Konstitucijos teksto atkalimas. Žinoma, reikia žinoti Konstituciją, tačiau vien žinoti nepakanka.