Už tai balsavo 95 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

„Tai yra nors tyliai priimtos, bet revoliucinės pataisos, kas apskritai keičia bausmių politiką, jos reiškia, kad viena vertus, nusikalsti bus labai brangu, labai neapsimokės, o ypač už sunkias politinės korupcines veikas žmonės negalės išvengti laisvės atėmimo bausmės“, – priėmus pataisas sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.

Šiuo metu minimali bauda Baudžiamajame kodekse yra 38 eurai – vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL).

Nusikalsti bus labai brangu, labai neapsimokės, o ypač už sunkias politinės korupcines veikas žmonės negalės išvengti laisvės atėmimo bausmės.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu iš Baudžiamojo kodekso išbraukta ši nuostata ir įtvirtinta, kad minimali bauda svyruos nuo 570 eurų (15 MGL) už baudžiamąjį nusižengimą iki 5,7 tūkst. eurų (150 MGL) už sunkų nusikaltimą. Juridiniam asmeniui apatinė baudos riba bus 7,6 tūkst. eurų (200 MGL).

Didžiausios baudos bus nuo 500 MGL (19 tūkst.) už baudžiamąjį nusižengimą iki 1 tūkst. MGL (38 tūkst. eurų) juridiniam asmeniui.

Taip pat Baudžiamojo kodekso pataisomis nustatyta, kad už korupcinius nusikaltimus skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei kaltininko padarytos turtinės žalos ar siektos gauti turtinės naudos dydis.

Be to, už prekybą poveikiu ir papirkimą, jeigu kyšio suma viršija 250 MGL vertės (9,5 tūkst. eurų), bus galima bausti ne tik laisvės atėmimu iki septynerių metų, bet ir bauda.

Anot Prezidentūros, didinti baudas būtina, nes baudžiamajame įstatyme numatyta teorinė galimybė skirti mažiausią galimą baudą praktikoje virto taisykle.

Prezidentūros duomenimis, 2015–2017 metų teismų praktikos statistika rodo, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutiniškai skiriama bauda nesiekia nė 5 tūkst. eurų, tai yra vos 9 proc. nuo galimo baudos maksimumo. Vien per šių metų pirmą pusmetį už sunkius korupcinius nusikaltimus skirtų baudų vidurkis dar mažesnis – 3,3 tūkst. eurų, t. y. 6 proc. nuo galimo baudos maksimumo.

Prieš dvi savaites projektą pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė argumentavo, kad mažos baudos gali tapti kliūtimi Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtino, kad šios pataisos būtinos, norint panaikinti nebaudžiamumą.

„Tai yras susiję su tiesiog nebaudžiamumo panaikinimu, tai naikina nebaudžiamumą, t. y. atidėjimus bausmių. Būdavo, kad nuteisia ketveriems metams, trejiems metams, bet bausmės vykdymas atidedamas. Žmonės išsisukdavo visiškai. Naikinama ši galimybė“, – sakė jis žurnalistams.

Premjero Sauliaus Skvernelio žiniomis, prezidentės teiktą pataisų projektą iš tiesų parengė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Anot jo, tai logiškas, pagrįstas siūlymas, jis „padėtų spręsti korupcijos užkardymo problemas ir adekvačių bausmių už tokius nusikaltimus taikymą“.

Vyriausybės vadovo teigimu, už stambaus masto korupciją numačius ne tik laisvės atėmimą, bet ir baudas, tai nesumažintų atsakomybės už nusikalstamą veiką, o bausmę padarytų neišvengiamą.

„Dabar skiriama laisvės atėmimo bausmė, bet ji atidedama. Šiuo atveju poveikio nėra – ir laisvėje, ir be baudos. Manau, kad alternatyva gali būti, teismas gali vertinti ir įvertina (ar skirti baudą, ar laisvės atėmimą – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Prezidentūra nurodo, kad baudų didinimą inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir atkreipia dėmesį, kad panašius siūlymus teikė jau ne kartą. Prezidentės spaudos tarnybos pranešime spaudai rašoma, kad 2010 metais prezidentė siūlė visas baudas didinti 10 kartų, bet, Seimo sprendimu, 2011 metais baudos buvo padidintos penkis kartus.