Pereiti į pagrindinį turinį

Po G. Nausėdos metinio pranešimo – politikų reakcijos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pasigedusi dėmesio žmogaus teisių klausimams. Anot politikės, pastarieji klausimai yra betarpiškai susiję su visuomenės telkimu, kuriam šalies vadovas kalboje skyrė nemenką dėmesį.

„Išgirdau daug kvietimo solidarumui, telkimui. Nuskambėjo atgarsiai, žinoma, ir prezidento priešpriešos su konservatoriais – bet tai netapo pagrindiniu kalbos akcentu. Buvo paminėta daug sričių, kurioms dėmesys būtinas – ir čia ginčytis negali. Švietimas, susisiekimas, energetika, kalba buvo ir apie mokesčių sistemos pertvarkas, kurios nebuvo sėkmingos. Sakyčiau, man, kaip liberalei, rezonavo prezidento mintys apie savivaldos savarankiškumą (...). Su šia kalbos dalimi, su šiuo akcentu tikrai sutinku“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Pritrūko man net žmogaus teisių paminėjimo. Man atrodo, kalbant apie vieningą, solidarią, susitelkusią visuomenę nepaminėti žmogaus teisių koncepcijos... Man šito tikrai pritrūko“, – pripažino ji.

Metinio pranešimo pabaigoje šalies vadovas netiesiogiai kritiką ir buvusiai ministrei Monikai Navickienei. Klausiama apie tai, V. Čmilytė-Nielsen pripažino – po baigiamųjų žodžių, cituojant poetą Justiną Marcinkevičių, kalba apie politikų skaidrumo standartus pakeitė pranešimo toną.

„Tai buvo ta dalis kalbos, kuri po tos aukštos susitelkimo natos šiek tiek grįžo į šiandienines aktualijas. O aktualijos yra tokios. Tonas kalbos pasikeitė, taip“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, teisiai neatsakydama, ar sutinka su tokia šalies vadovo kritika konservatorei.

„Aš kitais žodžiais ją sakyčiau ir nevadinčiau to kritika. Taip, klausimų tikrai yra ir kasdien tų klausimų vis daugėja. Tą galima konstatuoti. Bet tai, matyt, ne reikalas politinei opozicijai“, – pažymėjo ji, nurodydama, jog matant pagrindo situaciją turėtų aiškintis atsakingos teisėsaugos ir priežiūros institucijoms.

ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą.

Tai buvo penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipėsi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.

Šįmet savo kalboje prezidentas daugiausiai dėmesio skyrė ekonominės ir socialinės politikos klausimams. G. Nausėda pabrėžė – „negalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“. Prezidentas teigė, jog kalbant apie pokyčius pensijų sistemoje jam teko „ne kartą ginti valdančiąją daugumą nuo jos pačios sprendimų“ bei apgailestavo, jog dešiniųjų Vyriausybė palaidojo mokesčių reformą. Jis taip ragino neignoruoti ir Lietuvos regionų – anot jo, atskirtiems mažinimas yra susijęs su savivaldybių savarankiškumo laisve. Politikas tikino, jog regionuose gyvenantys piliečiai negali būti nurašyti „kaip niekam nereikalingas balastas“, o bendravimas su gyventojais neturėtų tapti „proginiu kalėdojimu“. Tuo metu kalbėdamas apie padėtį švietimo srityje, G. Nausėda pažymėjo – situacija kelia nerimą, todėl negerai, jog valdantieji Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) paliko be nuolatinio vadovo.

Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.

Daug teisingų dalykų, viskas girdėta, bet reikia ir aiškaus plano, ne tik konstatuoti, kas yra ne taip, reikia plano, krypčių į ateitį.

A. Armonaitei prezidento metiniame pranešime pritrūko konkrečių siūlymų iškeltoms problemoms spręsti

Vertindama G. Nausėdos antradienį perskaitytą metinį pranešimą, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigė pasigedusi pasiūlymų konkretiems veiksmams, kurie padėtų spręsti šalies vadovo išsakytas problemas.

„Daug teisingų dalykų, viskas girdėta, bet reikia ir aiškaus plano, ne tik konstatuoti, kas yra ne taip, reikia plano, krypčių į ateitį. Matyt, prezidentas ir apie tai galėjo pakalbėti“, – po prezidento metinės kalbos žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Pažymėjusi prezidento pranešimo pabaigoje išsakytą kritiką atsistatydinusiai ministrei Monikai Navickienei kaip „įdomiai sudėliotą planą“, „laisviečių“ vadovė išsakė nuomonę, kad tokios remarkos buvo galima tikėtis kaip reakcijos į vieną didžiausių pastarojo meto politinių aktualijų. Be to, pasak A. Armonaitės, šalies vadovo kritika valdantiesiems jau kurį laiką sunkina tarpusavio santykius.

„Prezidentas paminėjo vienijimo galimybę, tačiau jam pačiam ne svetimas konfliktas šitame politiniame lauke. Tiesą sakant, tie konfliktai tarp prezidento, prezidentūros ir konservatorių vargina ir trukdo“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Seimo opozicija: prezidento kritika santūri, subtili ir neperlenkta

G. Nausėdai Seime perskaičius jau penktąjį metinį pranešimą, parlamentinė opozicija jam ypatingų pastabų teigia neturinti, o kritiką Seimui ir Vyriausybei vadina santūria, subtilia ir neperlenkta.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pranešimą pavadino „švelniu ir pūkuotu“, tačiau taikliai atliepusiu pastarųjų ketverių metų Vyriausybės darbą, tuo metu socialdemokratų atstovo Algirdo Syso teigimu, jis palietė beveik visus gyvenimo kampelius.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė norėjusi išgirsti daugiau vertinimų dėl ekonominės situacijos.

Tai šiuo atveju galbūt pakritikuota tik viena ministrė, kuri dabar pati populiariausia.

„Pagrįsta, švelni kritika, dalykiškas pranešimas. Tikrai, matyt, jau sutapo su tuo, kad tai yra paskutinis šios kadencijos pranešimas, tai labai taikliai atliepė visas tas valstybės ydas. Matyt, esminis akcentas, kad matosi, kad nuvylė šita Vyriausybė su savo neįgyvendintais darbais prezidentą per šiuos ketverius metus“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

„Kaip ir tikėjausi, kad tai yra toks paskutinis pakankamai švelnus, pūkuotas pranešimas, bet akcentavęs šios Vyriausybės ketverių metų veiklos etapą“, – pridūrė politikas ir buvęs premjeras.

Jis teigė prezidento kalboje vietomis įžvelgęs ironijos, įskaitant ir kai kuriuos ministrus, tačiau išgirdęs ir daug kritikos.

„Kartais netgi tas toks subtilus paminėjimas yra geriau priimamas negu tiesmuka, beatodairiška kritika. (...) Bet tikrai nebuvo perlenkta. Manau, kad prezidentas pasakė, jog beviltiška žiūrėti atgal ir kas yra dabar, ir daug lūkesčių jis deda į rudenį (Seimo rinkimus – BNS)“, – teigė Seimo narys.

Prezidentui, be kita ko, pareiškus, kad valdžios asmenų sąsajų su verslo interesais kartelė nuleista per žemai, o atsistatydinusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei ir institucijoms dar reikės atsakyti į neatsakytus klausimus, S. Skvernelis mano, kad šalies vadovas taip atliepė į politines aktualijas.

„Galbūt tai toks simbolinis akcentas į tai, ką Tėvynės Sąjunga ir jos politikai kalbėjo, veikė anksčiau, kol nebuvo valdžioje. Tai dabar galbūt visos ketverių metų jų skaidrumo politikos vyšnia ant torto yra šita istorija“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jo teigimu, prezidentas „labai taikliai“ įvertino pastabas apie regioninę atskirtį: „Akivaizdžiai matosi, kad šitai Vyriausybei prioritetas buvo tik Vilnius, (...) bet apie regionus tikrai buvo mažiausiai galvojama“.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas A. Sysas tvirtino prezidento kalbą vertinąs teigiamai.

„Jis palietė beveik visus gyvenimo kampelius. Kritika, manau, tokia santūri, jis (G. Nausėda – BNS), girdėjau, ir geriau moka išsireikšti. Tai šiuo atveju galbūt pakritikuota tik viena ministrė, kuri dabar pati populiariausia“, – Seime žurnalistams teigė jis. 

A. Sysas piktinosi, kad prezidentas vardijo, kam reikia papildomo finansavimo, bet nepasakė, ką daryti, kad finansavimas augtų.  

„Paminėjo, kad daugeliui sričių reikia pinigėlių, paminėjo, kad jų reikėtų vis daugiau, kad pasiektų ir krašto apsaugą, ir socialinę apsaugą, ir švietimui, ir neįgaliesiems. Ta prasme, visoms sritims reikia pinigų, deja, tik paminėjo“, – kalbėjo A. Sysas. 

Jo teigimu, prezidentas žadėjo per penkerius metus pasiekti, kad lėšų perskirstymas per biudžetą būtų 35 proc., o dabar prisipažino, kad yra 33 proc.

„Jeigu būtų tie du procentai, tai čia virš milijardo eurų, kurie būtų biudžete, ir dalis tų problemų būtų užlopytos. Prezidentas turi iniciatyvos teisę ir reikėtų, kad jis siūlytų ne tik pasiūlymus rūpinantis silpniausiais, padidinant mažiausias pensijas, bet būtent tai, ką jis paminėjo, kad turtingiausi neproporcingai mažai sumoka mokesčių ir tai yra tikrai galimybė Lietuvos biudžetą papildyti žymiai didesniais mokesčiais, jeigu turtingi sumokėtų didesnius progresinius mokesčius nuo savo pajamų“, – kalbėjo A. Sysas.  

LVŽS atstovė A. Norkienė teigė, kad frakcija panašiai, kaip valstybės vadovas, vertina politinę padėtį šalyje – svarbu, kad  prezidentas akcentuoja paramą šeimai, tradicijoms, regionams.

„Šeimos, pajamų nelygybės ir regionų atskirties klausimus matome vienodai, šiais klausimais viskas, kas buvo pasakyta, skambėjo tarsi iš mūsų rinkiminės programos“, –  BNS atsiųstame komentare teigė ji.

„Prezidentas kalboje sako tai, ką visus metus akcentuojame mes – valdantieji negirdi kitos nuomonės, atsakomybę bando perkelti kitiems, negirdi konstruktyvios kritikos, kad Lietuva ne tik didmiesčiai, bet ir kaimai, miestai ir miesteliai“, – pridūrė A. Norkienė.

Tačiau pasak jos, norėjosi išgirsti daugiau šalies vadovo vertinimų dėl ekonominės šalies situacijos ir kaip ją būtų galima keisti.

Pasak jos, G. Nausėda aiškiai pabrėžė valdančiųjų klaidas be tai, kad nacionalinio saugumo, teisėtvarkos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir daugelio kitų sričių iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą.  

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų