„Tai reikštų mažesnį valdžios stabilumą ir didesnes įtampas pačiame Seime. Klausimas, kiek tai yra priimtina dabartinėms sąlygomis – ypač turint omenyje neįveiktą pandemiją. Tokiu atveju mažumos Vyriausybei tektų veikti sudėtingomis sąlygomis – todėl šalies lygio politiniai sprendimai būtų priiminėjami daug lėčiau. Nes visi sprendimai turėtų būti Seime suderinami ir kiekvienam sprendimui reikėtų gauti paramą. Viena vertus, mes galime teigti, kad Seimas gali išmokti derinti bei siekti kompromisų ir t.t. Kita vertus, greitus sprendimus priimti būtų sudėtinga. O tokių sprendimų reikalaus pati situacija“, – Eltai sakė Klaipėdos universiteto docentas Saulius Šiliauskas.

S. Šiliauskas, atsižvelgdamas į pastarąsias visuomenes apklausas, teigia, kad mažai tikėtina, jog naujoji Vyriausybė būtų mažumos.

„Mažumos Vyriausybės tikėtinumas nėra didelis, kadangi po Seimo rinkimų turėtų išryškėti kairiojo ar dešiniojo centro persvara. Tikėtina, kad kairiojo centro Vyriausybei gali būti palankesnės aplinkybės valdyti daugumą, jeigu vertintume pagal paskutiniąsias rinkėjų apklausas“, – sakė Klaipėdos universiteto docentas.

Mažumos Vyriausybės tikėtinumas nėra didelis, kadangi po Seimo rinkimų turėtų išryškėti kairiojo ar dešiniojo centro persvara.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto taip pat pabrėžia, kad mažumos Vyriausybė stabilumo Lietuvos politiniame procese negalėtų užtikrinti.  

„Tai nėra naudinga politiniam procesui. Mažumos Vyriausybė nesisieja su stabilumu, ilgalaikėmis reformomis. Jeigu bus mažumos Vyriausybė, tai reikš stabilumo stoką. Tai, ko gero, laikinas politinis sprendimas. Pas mus taip pat nėra tradicijos, kad Seimas pasileistų anksčiau laiko. Ko gero, čia viskas siejasi su tuo, kiek bus margas naujasis Seimas ir kiek jis bus suskaldytas tarpusavyje. Kituose kraštuose nebijoma ir priešlaikinių rinkimų, kad ir po dvejų metų. Jeigu neišeina sukurti stabilios daugumos, priešlaikiniai rinkimai yra ši išeitis“, – teigė jis.

A. Pukšto taip pat įsitikinęs, kad I. Šimonytės žinutė apie mažumos Vyriausybę – rinkiminis žingsnis.

„I. Šimonytės pareiškimas yra noras išsiųsti rinkėjams žinią, kad konservatoriai bet kuria kaina eis į Vyriausybę. Nes jau trečią kadenciją būti opozicijoje būtų pražūtinga. Jeigu susikurtų centro kairės koalicija, ar kad ir kaip mes ją pavadintume, be konservatorių, tai kalbos apie mažumos Vyriausybę netektų prasmės“, – sakė jis.

VDU docento teigimu, premjeras Saulius Skvernelis neturėtų taip kategoriškai atmesti mažumos Vyriausybės idėjos po Seimo rinkimų. A. Pukšto primena, kad XVII Vyriausybė yra de facto dirbusi be daugumos palaikymo parlamente.

„Viskas priklausys nuo to, kaip stipriai suskaldytas bus naujasis Seimas. Kita vertus, kaip S. Skvernelis gali sakyti, kad toks variantas nepriimtinas, jeigu pats yra pusę kadencijos dirbęs mažumos Vyriausybėje. Taigi nesunku prisiminti, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kadencijos pirmoje pusėje nebuvo koalicijoje. Tuomet jie tik rėmė Vyriausybės tikslus. Tai faktiškai jis pats dirbo kurį laiką mažumos Vyriausybės teisėmis. Viskas priklausys nuo Seimo margumo. Jei bus didelis susiskaldymas, tai, žinoma, mažumos Vyriausybės negalima atmesti“, – sakė jis.