Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės išrinkimas Pasaulio moterų lyderių tarybos pirmininke yra dar vienas svarbus jos tarptautinio pripažinimo įrodymas, tačiau papildomo svorio Lietuvai užsienio politikoje tai neduos, sako politologas Kęstutis Girnius.

„D.Grybauskaitės išrinkimas pirmininke yra dar vienas ženklas, kad ji yra vertinama. Kad ir kaip skeptiškai į ją kartais būtų žiūrima Lietuvoje, ji šią poziciją laimėjo tarp kitų prezidenčių, premjerių. Kartu su Acheno premija (tarptautiniu Karolio Didžiojo apdovanojimu) tai dar vienas ženklas, kad ji yra asmeniškai išsikovojusi platesnį pripažinimą, kokio joks Lietuvos vadovas, išskyrus Vytautą Landsbergį, neturėjo“, - BNS sakė K.Girnius.

Anot jo, pati organizacija nėra itin reikšminga, įtakinga, ji esą įkurta palyginti neseniai ir, anot politologo, nerodo didesnio aktyvumo. Tad šios prezidentės pareigos esą yra daugiau simbolinės.

„Aš manau, kad tai užsienio politikai neturės didesnio poveikio (...), kad suteiktų Lietuvai lyderystę, taip nėra: sprendimai nėra daromi per šią organizaciją“, - sakė jis.

D.Grybauskaitė Pasaulio moterų tarybos pirmininke išrinkta trečiadienį Niujorke.

Ji tarptautiniu mastu buvo įvertinta ir pernai, kuomet gegužę Vokietijos Acheno mieste įteiktas „politikos oskaru“ vadinamas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. Jis skirtas už Lietuvos indėlį siekiant Europos Sąjungos vienybės ir visos Europos ekonominio stabilumo.

1996 metais įkurta Pasaulio moterų lyderių taryba yra forumas, leidžiantis šalių vadovėms keistis gerąja patirtimi, skatinti didesnį moterų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus politikos, ekonomikos, mokslo, sveikatos apsaugos srityse ir imtis iniciatyvų sprendžiant pasaulio moterims svarbias problemas. Tarybą sudaro 48 narės bei direktorių valdyba, kuriai ketverius metus vadovaus D.Grybauskaitė. Ji šiose pareigose pakeis Suomijos prezidentę Tarją Halonen.