„Iš vienos pusės tai gali būti nesuvaldytas liežuvis, iš kitos pusės, paprastai tokio rango asmenys tikrai apgalvoja, ką sakys, tuo labiau kad klausimai daugiau mažiau būna aiškūs vien dėl to, kad tu tiesiog žinai tą dabartinės politinės darbotvarkės sudėtį. Aš manau, kad čia vis dėlto buvo norėta išsakyti poziciją, kad Prezidentūra prie šitos krizės valdymo yra prisidėjusi ir pakankamai stipriai. Norėta pažymėti, kad tas Prezidentūros vaidmuo buvo pakankamai efektyvus ir svarbus. Kitaip tariant, šiek tiek nuopelnų buvo bandyta prisiimti. Tiesa, dar nuopelnų nėra kam dalytis, nes nuopelnų kaip ir nėra, nes vienintelis nuopelnas – sustabdytas imigrantų, plūstančių į Lietuvą, skaičius, bet tie migrantų klausimai, susiję su jau čia esančiais žmonėmis, yra kol kas visiškai neišspręsti“, – sakė R. Urbonaitė.

Ministrė Agnė Bilotaitė sakė, jog neturėjo jokių ryžtingų pasiūlymų iš Prezidentūros ir kad sprendimai dėl nelegalios migracijos buvo priimti apsvarsčius teisėtumą, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad Prezidentūra ragino neskubėti su migrantų apgręžimo sprendimo priėmimu. Kyla klausimas, kodėl prezidento patarėja viską bandė pateikti priešingai.

„Mes negalime patikrinti nei su melo detektoriais, nei su kokiais įrašais, protokolais, kas iš tikrųjų šioje situacijoje meluoja. Aš bandau kelti hipotetines versijas. Gali būti, kad iš tikrųjų yra norėta sudaryti tokį įspūdį ir naudotasi tokia taktika – pasakyk pirmas, o visi paneigimai jau nebus taip girdimi, kaip tavo pirmo išstojimas, nes kiti jau yra priversti teisintis, o tas teisinimasis nebeatrodo taip efektyviai. Tu išėjai pirmas, pasakei, tavo nuomonė nuskambėjo ir nuvilnijo plačiausiai ir pasiekė plačiausią auditorijos dalį. Bet su šituo reikalu yra toks rizikingas aspektas – nepaisant to, kad tave išgirs daugelis, o visi kiti atrodys besiteisinantys, bet jeigu tie kiti turės šiokius tokius faktus ar galės argumentuoti, kad buvo ne taip, tada tu gali atsidurti keistoje pozicijoje. Bijau, kad šį kartą prezidento komanda galėjo ir prasiskaičiuoti, norėdama atrodyti labai gerai. Kol kas ta situacija atrodo labiau komiška nei normali. Dabar visi šioje situacijoje atrodo mažų mažiausiai keistai. Pagrindinė išvada yra, kad vėl mes turime institucijas, kurios negeba komunikuoti ir kalbėtis tarpusavyje. Vieni eina sau, kiti eina sau. Natūralu, kad kai institucijos negeba dirbti, tai bendra žinutė visai Lietuvai yra, deja, bloga“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Bijau, kad šį kartą prezidento komanda galėjo ir prasiskaičiuoti, norėdama atrodyti labai gerai. Kol kas ta situacija atrodo labiau komiška nei normali.

Esą prasidėjus naujajam politiniam sezonui pasigirdo teiginių, kad „nuleisti kraują“ vis tiek reikės, t. y., „paaukoti“ kažkurį ministrą vardan ramybės. Kyla klausimų, galbūt taip Prezidentūra nori „aukoti“ ministrę A. Bilotaitę. Tačiau R. Urbonaitė į tokį mąstymą žiūri skeptiškai: „Pirmas ir pats svarbiausias dalykas, į ką reikia žiūrėti, – ar ministras ar ministrė susitvarko su savo darbu, ar nesusitvarko. Jeigu mes turime rimtų priekaištų ministro X, Y ar Z darbui, tada mes jo veiklą kvestionuojame. Laikyti ministrą savo pareigose, nes nepatogu atleisti, arba atleisti, nes reikia „nuleisti kraują“, nėra geriausias sprendimas, nes reikia mąstyti apie tai, kokios yra problemos, ir ar ministras X, Y ar Z tas problemas geba spręsti, ar negeba jų spręsti. Tai turi būti pagrindinis argumentas priimant bet kokius tokio tipo sprendimus. Aš tada iš Prezidentūros noriu labai konkrečių sprendimų, pasiūlymų, labai argumentuotos ir konkrečios kritikos, kas padaryta gerai, kas blogai. Dabar tokios abstraktybės niekur neveda“. 

Politologė nemanė, kad toks kalbėjimas rodo, jog prezidentas ieško paramos opozicijoje, nors galbūt ir jo patarėjai kalba netiesą: „Aš nežinau, kur prezidentas tos paramos bando ieškoti, nes prezidento paramos paieškos kartais atrodo labai nenuoseklios – tai su vienais, tai su kitais. Panašu, kad tos paramos lyg ir norima, bet patikimų partnerių prezidentas negeba surasti, o ir ta pasirinkimo paletė jam yra labai ribota. Iš esmės dabar yra tie žmonės, kurie yra opozicijoje. Su „valstiečiais“ bendradarbiavimas visada turi labai daug rizikų. Kol kas daugiau flirto matosi su Vilija Blinkevičiūte. Panašu, kad prezidentas dabar į šitą pusę žiūri labiau negu į Ramūno Karbauskio pusę. Kuo tai baigsis, labai sunku pasakyti, nors dabar atrodo, kad Prezidentūra labiau kalba su socialdemokratų lydere. Kas iš to išeis, pažiūrėsime, bet tikrai nesinorėtų tokio kalbėjimo, kuris yra daugiau dėl politinio reitingo. Norėtųsi kalbėjimo, kuris yra paremtas faktais ir argumentais“.

Esą tiek prezidentas, tiek premjerė sakė, kad jų tarpusavio santykiai yra dalykiški. „Politikų pasakymas, kad santykiai – dalykiški, yra tapęs klasika. Kaip mums klasika susitikus pasakyti „laba diena“. Jau į tai beveik niekas dėmesio nekreipia, dėl to, kad vienas dalykas yra politikų kalbos, o kitas dalykas yra realūs veiksmai arba kalbėjimas konkrečiose situacijose, kur matai, kad to bendro vardiklio nėra. Kas blogiausia, mano matymu, noro surasti tą bendrą vardiklį yra labai mažai, o tai jau yra tikrai ne kokia situacija, kuri valstybiniu lygmeniu yra netgi neigiama“, – teigė R. Urbonaitė.