– Kaip pakomentuotumėte naujausią visuomenės apklausą, kuri iškėlė naujų potencialių kandidatų?

– Tokios apklausos matuoja, pavadinkime, tam tikrą „temperatūrą“. Tačiau mes  puikiai suprantame, kad tie žmonės, kurie dabar yra įtraukiami į pasiūlą kaip potencialūs kandidatai, gali niekada jais ir netapti. Kitas dalykas – tie reitingai tiesiog matuoja tam tikrą politikų populiarumą, todėl jų nesu linkusi sureikšminti. Iki realių prezidento rinkimų dar daug laiko ir ta situacija dar gali visiškai pasikeisti.

Kita vertus, jie kai kuriems potencialiems kandidatams leidžia įvertinti savo potencialią. Šiuo atveju, ką matome dabar, kad ir tas pats pirmas trejetukas rodo, kad galbūt rinkimuose gali pasirodyti ir neblogai. Tačiau tai nereiškia, kad būtent tokį procentą, kokį dabar rodo šie reitingai, surinksi. Toli gražu taip nėra. Čia daugiau – politikų populiarumo, tų tendencijų matavimai, be ryškios indikacijos, kas papultų į antrąjį turą arba kas turi realių šansų laimėti prezidento rinkimus. Jei kandidatai ir svarsto tokią galimybę, jie neturėtų tų reitingų sureikšminti, nes paskui galima ir vieną kitą ašarytę nubraukti.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Kodėl nė vienas iš šių žmonių, nors jų populiarumas yra nemažas, dar nepasakė, kad tikrai dalyvautų arba nedalyvautų prezidento rinkimuose?

– Kandidatai paprastai pasirodo paskutiniame etape. Retai kada juos matome anksti pasiskelbiančius. Netgi dabartinis kandidatas G. Nausėda pasiskelbė tik rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje, kai rinkimai bus dar tik kitų metų gegužę.  Ir tik dėl to, kad buvo priverstas tai padaryti. O visi kiti, pvz., Saulius Skvernelis tai padarė likus vos keliems mėnesiams. Manau, yra tendencija neįšokti į tą trasą anksčiau laiko, kad nespėtum labai stipriai nusvilti. Kita vertus, iš to  trejeto vienas jau yra prezidentas,   tai jam iš anksto skelbtis yra visiškai nenaudinga. Trečia vieta yra Ingridos Šimonytės, nors apskritai abejoju, ar ji ryšis kandidatuoti antrą kartą. Kol kas nematau tokių indikacijų.

O I. Vėgėlė, reikia pripažinti, po prieš mėnesį paskelbtų reitingų, mano supratimu, jau neoficialiai kaip ir pareiškė planuojantis tai daryti. Iš to, kas buvo jo pasakyta, akivaizdu, kad jis sakosi, jog jį politikai privertė, bet dėl tautos jis esą linkęs pasiaukoti. Kaip populistiškai skambėtų, bet taip iš esmės buvo pasakyta. Tad aš jį traktuoju, kaip daugiau ar mažiau pareiškusį apie bent jau labai rimtą svarstymą dalyvauti rinkimuose. O tai – jau arti to oficialaus paskelbimo, kurio dar kol kas nebuvo.

– Apie G. Nausėdą esame daug kalbėję ir apie jį galime girdėti kasdien. Bet kas yra I. Vėgėlė? Jis dabar atsilieka tik trimis procentiniais punktais nuo G. Nausėdos, mes apie jį pakankamai mažai žinome?

– Taip, tikrai žinome mažai. Kas jis yra? Pirmiausiai – ne politikas, kas yra labai didelis pliusas. Jis nesiejamas su jokiomis politinėmis partijomis ir nedalyvauja politikoje apskritai. Tarkim, G. Nausėda jau yra tos sistemos dalis. Tie, kurie nusivylę valstybe ir pan., natūralu, kad į dabartinį prezidentą žiūri kaip į politiką, nes jis joje dalyvauja. Tiksliau kaip į politiką, kuris oponuoja valdantiesiems. Tad I. Vėgėlė  šiuo atveju turi tam tikrą pranašumą, kuriuo, manau, jis tikrai naudosis. Antra – naujumo faktorius. Rinkėjai ilgą laiką jau laukia naujų veidų, naujų potencialių kandidatų.

Tai, kad I. Vėgėlė prieš mėnesį jau sušmėžavo reitinguose, manau, rinkėjams buvo tam tikras pasiūlymas – „žiūrėkite, turime dar vieną naujoką!“. Tik nereikėtų jam, mano nuomone, labai džiaugtis tais reitingais, nes  jų išaugimą nulėmė tai, kad apie jį buvo daug kalbėta ir kad jis pats faktiškai anonsavo savo sutikimą dalyvauti prezidento rinkimuose. Bent jau rimtus ketinimus. Čia yra tokie techniniai faktoriai, kurie turi tam tikro galiojimo laiką. Ir tai nereiškia, kad tas reitingų kilimas I. Vėgėlės naudai užprogramuotas. Dėl to jam labai džiaugtis dar ankstoka, bet iš kitos pusės jis turi keletą svarbių aspektų, kurie yra jo naudai ir turi  įtakos kilti jo populiarumui.