Kokie prezidento rinkimai mūsų laukia kitų metų gegužę ir kas galimi kandidatai – pokalbis su Vytautu Bruveriu, naujienų agentūros „Elta“ direktoriumi.

– Aš vis dėlto manau, kad tas šaltas dušas Kauno mero rinkimuose nelabai išblaivė poną A. Verygą dėl to, kad jis objektyviai gali tikėtis tokio neblogo pasirodymo prezidento rinkimuose partijos rinkėjų ir rėmėjų, tai yra elektorato rėmuose. Jis vis tiek iš šitos partijos politinių figūrų, partijos vadovybės atstovų atrodo bene žinomiausias, pajėgiausias, yra partijos ištikimiausias ir geriausiai atpažįstamas rinkėjų. Dėl to grynai tokia politine, pragmatine ir politinio potencialo prasme Ramūno Karbauskio pasirinkimas, nes tai, aišku, yra R. Karbauskio pasirinkimas, yra visiškai logiškas. Šiaip „valstiečiai“-žalieji, kaip ir daugelis kitų pagrindinių šalies politinių partijų, ar tai būtų valdančiosios, ar opozicinės, stovėjo tam tikroje strateginėje kryžkelėje – ką daryti prezidento rinkimuose, kaip, kokia forma, kokiu būdu juose dalyvauti. Vienas iš kelių buvo bandyti ieškoti kažkokio kandidato iš šalies, geriausiai ne partinio, kurį būtų galima paremti arba vieniems, arba su keliomis kitomis panašiomis, giminingomis politinėmis jėgomis, su kažkokia partijų ir apskritai politinių jėgų organizacijų koalicija. Akivaizdu, kad apie tai buvo galvojama ir tai buvo galbūt net pirmasis scenarijus ir pirmasis variantas, nes konkretus, potencialiausias kandidatas yra visiškai akivaizdus – tai yra I. Vėgėlė. Ir pats ponas A. Veryga, kai jau oficialiai buvo palaimintas prezidento rinkimams, jis pats atvirai ir viešai pripažino, kad partijoje galbūt neoficialiai tos diskusijos vyko, bet jos vyko, buvo kalbama su ponu I. Vėgėle apie tai. Bet I. Vėgėlė, suprantama, logiškai šitą pasiūlymą atmetė, nes jis nori eiti savarankiškai, vienas ir jis pats save įsivaizduoja kaip pakankamai pajėgų politinį subjektą-projektą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugiau kaip trys dešimtys Lietuvos mokslininkų, signatarų, visuomenės veikėjų net viešu laišku kreipėsi į advokatą I. Vėgėlę, ragindami jį paskelbti apie kandidatavimą į prezidentus ir tapti „vilties“ prezidentu. Ar turi vilčių „vilties“ prezidentas?

Vilčių patekti į antrąjį turą jis tikrai turi. Netgi galbūt gali įvykti sensacija.

– Aišku, kad turi. Manau, kad jo paskelbimas, kad jis eina į prezidento rinkimus, tai yra tik laiko klausimas. Ir jis eina kaip savarankiškas, nepartinis, nepolitinis kandidatas. Toks kandidatas, kokiu buvo pirmoje kadencijoje Gitanas Nausėda. Vilčių patekti į antrąjį turą jis tikrai turi. Netgi galbūt gali įvykti sensacija – jis eidamas, patekdamas į antrąjį turą, gali iš antrojo turo „išmušti“ G. Nausėdą. Kol kas, žiūrint į perspektyvą, tai yra menkai tikėtina, bet jo potencialas, aš manau, tik augs. „Valstiečiai“ į jį ir dairėsi, ir šoko viliotinį aplink jį, kaip ir daugelis kitų politinių jėgų, bet jam atsisakius jiems beliko pasukti tuo kitu keliu – kelti savo partinį kandidatą ir prezidento rinkimuose dalyvauti olimpiniu principu dėl to, kad sutelktų, elektrifikuotų ir mobilizuotų partijos elektoratą Europos Parlamento ir būsimiems Seimo rinkimams. Tokiu principu, aš manau, prezidento rinkimuose dalyvaus ir daugelis kitų pagrindinių politinių partijų, jėgų.

– Dabartinis šalies vadovas G. Nausėda teigia ketinantis paskelbti savo sprendimą dėl dalyvavimo artėjančiuose prezidento rinkimuose dar šių metų pabaigoje, tačiau prezidentas pripažįsta, kad norint įgyvendinti gerovės valstybės viziją penkerių metų kadencijos neužtenka. Ar šis posakis ir nėra oficialus pripažinimas – eisiu į prezidento rinkimus?

– Yra. Aš taip irgi šitą posakį suprantu ir tai toks flirtuojantis, akį merkiantis pasakymas, kad taip, laukite, kol aš formaliai paskelbsiu, bet iš esmės žinokite, kad aš einu. Įdomu tik, kodėl jis beveik visiškai atvirai tai sako, kodėl raštus, laiškus I. Vėgėlei rašinėja 30 įvairių maršų aktyvistų, kodėl apie savo kandidatą prezidento rinkimuose skelbia „valstiečiai“? Matyt, politinės partijos ar politinės jėgos pagrindiniai būsimi kandidatai jaučia, kad vis dėlto jau reikėtų pradėti rikiuotis prie starto linijos, įeiti į naują rudens politinį sezoną, kuris tikrai bus karštas, jau galbūt su prezidento rinkimų kampanijos vėliava. Aš neatmetu, kad artimiausiu laiku mes išgirsime dar vieną arba keletą panašių signalų, apsiskelbimų.

– Visi suprantame, kad rinkimuose turi būti šou arba kitaip – cirko elementų, tai turime Antaną Kandrotą-Celofaną. Bet kas iš to, kai šansų jokių?

– Ką reiškia šansų jokių? Žiūrint apie ką tas A. Kandrotas-Celofanas galvoja, koks celofanas jo galvoje šiugždena, galvojant apie politinę karjerą. Jeigu kalbėsime apie prezidento rinkimus, tai aišku, didelių šansų jis neturi. Jis nuo to paties I. Vėgėlės ir nuo G. Nausėdos galbūt nuplėš tam tikrą paties radikaliausio tamsybininkų elektorato dalį. Bet vėlgi žvelgiant, aišku, greičiausiai ne į Europos Parlamento rinkimus, o į būsimus Seimo rinkimus, jam dalyvavus prezidento rinkimuose, ar tai nebus neblogas politinis pagrindas po kojom kandidatuojant kokioje nors Seimo vienmandatėje ar einant į Seimą, galų gale sulipdant kažkokią, atleiskite už šį išsireiškimą, partiją Seimo rinkimams. Ar tai nebus visai neblogas ėjimas? Aš manau, kad grynai pragmatiniu požiūriu tai gali būti visai neblogas ėjimas.