„Apie tai galima diskutuoti, bet tiesiog reiktų matyti didesnį paveikslą. Truputį galbūt racionaliau vertinu tą gąsdinimą, kad jei pelno mokestis pasikeis 1,5 ar 2 procento, dėl to nukentės labai Lietuvos investicinis klimatas. Man atrodo, kad racionalūs investuotojai, tie, kurie renkasi Lietuvą kaip lokaciją, labai gerai supranta, į kokią geografinę padėtį ateina“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Ministrės pirmininkės teigimu, užsienio investuotojai „labai gerai supranta“, kad Vyriausybė siekia gerinti Lietuvos saugumo padėtį ir didinti atgrasymo pajėgumus.

„Ji (Vyriausybė – BNS) elgiasi racionaliai ir jų investicijų atžvilgiu. Tai yra svarbu ir toms pačioms investicijoms. Saugumas nėra viskas, bet be saugumo nėra nieko. Todėl manau, kad ta diskusija yra perdėta“, – teigė I. Šimonytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį po politikų, verslo ir profsąjungų susitikimo dėl gynybos finansavimo sakė, kad pelno mokesčio tarifo didinimas 2 proc. punktais paveiktų Lietuvos konkurencingumą, nes šalyje nėra 0 proc. reinvestuojamo pelno lengvatos.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas. Tarp siūlymų, be kita ko, įtrauktas pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu iki 16 proc., taip pat  2 proc. punktais – ir iki 17 procentų.

Premjerė taip pat teigė, kad kita alternatyva – didinti gynybos finansavimą iki 22 proc. padidinant pridėtinės vertės mokestį (PVM) – nėra atmesta, tačiau jos būtų galima išvengti radus kitų finansavimo šaltinių.

„Šitas pasiūlymas yra kažkur eilės gale. Ir jei kiti pasiūlymai leidžia pasiekti tą patį rezultatą, galbūt galime šito sprendimo tiesiog išvengti“, – sakė I. Šimonytė.

A. Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog PVM tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai.

Ministrės pirmininkės teigimu, PVM tarifas ir kitose Europos Sąjungos šalyse jau viršija 20 proc., o kai kuriose valstybėse šio mokesčio pajamos skiriamos būtent gynybai.

„Labai racionaliai vertinant savo aplinką ir kur esame su savo PVM, reikia truputėlį pasidairyti į aplinkines šalis ir pamatysime, kad (...) daugumoje valstybių PVM, įskaitant ir Lietuvą, per pastaruosius 10-15 metų jau yra virš 20 proc. Tai yra daugiau tas paveikslas, kokį matome aplinkinėse šalyse“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Estija, kaip žinia, nuo šių metų PVM pakėlė iki 22 proc. – 2 proc. punktais. Be kita ko, ir dėl gynybos finansavimo poreikio“, – teigė premjerė.

Pasak jos, finansavimas gynybai turėtų būti didinamas iš kelių skirtingų šaltinių. Trečiadienį ji pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

„Būtų sąžiningiau tą naštą paskirstyti per kelis mokesčius dėl to, kad tai yra visų mūsų atsakomybė. Ir mes visi tą priedą, vienu ar kitu būdu į tą specialųjį gynybos fondą, kurį, tikiuosi, įkursime atskiru įstatymu, galėtume įnešti“, – teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė taip pat vylėsi, jog sprendimus dėl gynybos finansavimo dar priims šios kadencijos parlamentas.

„Norėčiau tikėti, kad bent didžiajai daliai sprendimų arba didžiajai daliai uždavinio tuos sprendimus pavyks surasti. Jei nepavyks, tai irgi politikoje būna, kad prie šitų diskusijų grįžti po rinkimų“, – sakė I. Šimonytė.