Prezidentas Gitanas Nausėda oficialiame sveikinime Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) ir šalies žmonėms perdavė nuoširdžią pagarbą ir šilčiausius linkėjimus.

„Gegužės 3-iosios Konstitucija – išskirtinės dviejų tautų bendrystės pavyzdys, kartu ir bendras indėlis į Europos ir viso pasaulio istoriją“, – rašoma prezidento sveikinime.

Anot Prezidentūros, šalies vadovas pasidžiaugė Lietuvos ir Lenkijos tvirta draugyste ir bendradarbiavimu tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu formatu ir pabrėžė, jog Lenkija – patikima sąjungininkė ir svarbi Lietuvos partnerė, taip pat pažymėjo esąs užtikrintas, kad abi šalys kartu su partnerėmis rems Ukrainą iki pat jos pergalės ir palaikys šalies siekius tapti visateise Europos Sąjungos ir NATO nare.

Gegužės 3-iosios Konstitucija – išskirtinės dviejų tautų bendrystės pavyzdys, kartu ir bendras indėlis į Europos ir viso pasaulio istoriją.

Premjerė savo sveikinime pažymi, kad Lietuva ir Lenkija per šimtmečius pasiekė daug bendrų pergalių, viena kurių – ši Konstitucija. Ji pabrėžė „kaip niekada svarbią, dinamišką ir tvirtą Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę“ ir vis plačiau besimezgančią draugystę tarp šalių žmonių.

„Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija įkūnijo pastangas reformuoti valstybę vidinių iššūkių ir imperinių jėgų spaudimo akivaizdoje. Konstitucijos autoriai mąstė principais, kurie buvo pažangios Vakarų politinės minties, Apšvietos idealų vaisius, ir įtvirtino juos šiame dokumente. Tai mums primena apie civilizacinę erdvę, kuriai ne tik priklausė, bet ir kurioje išsiskyrė bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė, priimdama pirmąją rašytinę Konstituciją Europoje ir antrą tokią pasaulyje“, – pranešime cituojama premjerė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak jos, Gegužės 3-osios Konstitucijos dvasioje „valdinys tapo piliečiu, prisiimančiu atsakomybę už savo valstybę“.

„Todėl net ir Respublikos nebelikus žemėlapyje, Konstitucijos idealai išliko orientyrais, į kuriuos atsigręžė vėlesnių Lietuvos ir Lenkijos sukilimų prieš carinę imperiją vadai ir dalyviai. Ši Konstitucija – svarbos nepraradęs laisvų žmonių ir tautų simbolis“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

V. Čmilytė-Nielsen Seimo Maršalkai Elżbietai Witek ir Senato Maršalkai Tomaszui Grodzkiui siųstuose sveikinimuose pabrėžė, kad 1791 m. gegužės 3-iąją priimta Konstitucija simbolizuoja pažangų to meto Lietuvos ir Lenkijos politikos elito mąstymą, siekį išsaugoti ir modernizuoti valstybę, įtvirtinti pilietines teises.

„To meto politikai pasirinko nelikti nuošalyje, nepristigo drąsos siekti pažangos savo šaliai ir pasipriešinti svetimųjų despotijai. Linkiu, kad šiuo iššūkių Europai laikotarpiu Gegužės 3-iosios Konstitucijos idealai ir toliau padėtų mūsų valstybėms glaudžiai bendradarbiauti, įvertinti bendrus abiejų tautų laimėjimus ir dar labiau stiprintų Lietuvos ir Lenkijos draugystę bei strateginę partnerystę“, – linkėjo Seimo pirmininkė.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.