„Neprisimenu, kada paskutinį kartą Lietuva yra sulaukusi tiek paramos iš tarptautinėje politikoje tikrai daug reiškiančių vardų ir pareigūnų. Tikrai vyksta daug diskusijų ir darbo. ES, kurios prekybos politikai čia metamas tam tikras iššūkis, manau, kad taip pat vaidina ne paskutinį vaidmenį. Tikrai daug dirbame su parteriais ir sakyčiau, kad tos konsultacijos yra nuolatinės“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo I. Šimonytė.

„Labai tikiuosi, kad šita nemaloni situacija leis Lietuvai iš jos išeiti stipresnei“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

Labai tikiuosi, kad šita nemaloni situacija leis Lietuvai iš jos išeiti stipresnei.

I. Šimonytė taip pat informavo, kad šiuo metu vis dar ruošiamas tarptautinių sankcijų įstatymo projektas, kuriuo visų pirma būtų siekiama įtvirtinti galimybę svarstyti galimų sankcijų pritaikymą Baltarusijos įmonei.

Vienašališkai, be Europos Komisijos (EK) sutikimo, pritaikyti ūkinių subjektų veiklą sankcionuosiančias priemones, pasak I. Šimonytės, Vyriausybė negali.

„Dabar rengiamas įstatymas, kuris numatytų horizontalias galimybes Vyriausybei tokį klausimą svarstyti, nes, kaip žinoma, vienašališkai įvesti sankcijų valstybė ekonominiam sektoriui, gamintojams neturi teisės. Net jei tokie atskiri ir būtų, jie turėtų būti suderinti su EK“, – sakė premjerė.

„Šiuo metu vykdomos konsultacijos su EK, dėl praktikalijų, bet pirmiausia bus pateiktas horizontalus sprendimas, kuris numatytų galimybes tokį klausimą svarstyti“, – pažymi ji.

ELTA primena, kad gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijos Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios bendrovės produkcijos tranzitas Lietuvos teritorija nesustojo. Reaguodama į tai, Susisiekimo ministerija gruodį registravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, taip pat kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.

Ši prieš Kalėdas paskelbė, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas, neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl šio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams turi priimti Ministrų Kabinetas.

Skandalas kilo paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ prieš pat sankcijų įsigaliojimą gavo netipinį „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą už jų prekių tranzitą lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio, tačiau nei užsienio, nei susisiekimo ministrai teigė apie tai nežinoję.