Beveik nustojo kalbėtis

Tapęs prezidentu, G. Nausėda žadėjo daugiau kalbėjimosi, atvirumo ir kompromisų, nepaisant pažiūrų.

„Čia ir yra tas didysis uždavinys, dėl kurio aš ėjau į politiką. Jeigu po penkerių metų galėsiu pasakyti, kad man tai sekėsi daryti geriau negu kitiems, reiškia, buvo verta eiti“, – sakė tada G. Nausėda.

Pastabų yra kadencijai įpusėjus.

„Ypač jei mes kalbame apie tai, kur yra prezidento prerogatyva, pavyzdžiui, užsienio politikoje to susiderinimo tikrai trūksta. Manau, kad mūsų užsienio politika nuo to kažkiek kenčia“, – kalbėjo KTU dekanas Ainius Lašas.

Pagal ilgametę tradiciją, prezidentai su premjerais kartą per savaitę susitikdavo aptarti valstybės reikalų. Premjerės I. Šimonytės patarėjai pranešė, kad paskutiniai jos ir prezidento pokalbiai vyko rugsėjo 6 d., rugpjūčio 9 d.

„Turime krizes. Tas nesikalbėjimas kenkia ir dėl to, kad žmonės pradeda nepasitikėti politikais, abejoti, dvejoti“, – teigė buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

Tu neturi kitokio pasirinkimo, tu nesi privatus žmogus, kuriam patinka ar nepatinka koks nors politinis pareigūnas ar oponentas.

Kai buvo premjeru, S. Skvernelis daugiausia dirbo su prezidente Dalia Grybauskaite. Buvo savaičių, kai ir S. Skvernelio prezidentūroje nelaukė.

„Tas nenoras kalbėti, užsispyrimas, mėginimas apvardžiuoti...“ – apie S. Skvernelį tuomet sakė D. Grybauskaitė.

Bet, anot S. Skvernelio, pavykdavo suprasti, kad tartis turi ne jis su D. Grybauskaite, o du šalies vadovai apie valstybės reikalus.

„Tu neturi kitokio pasirinkimo, tu nesi privatus žmogus, kuriam patinka ar nepatinka koks nors politinis pareigūnas ar oponentas“, – šnekėjo S. Skvernelis.

Nesutarimų vis daugėja

Nesutarimų tarp I. Šimonytės ir G. Nausėdos, atrodo, tik daugėja. Kai premjerė lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, prezidentas pranešė neva vasarą Vyriausybė tyčia neskiepijo žmonių.

„Buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai, galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio“, – šnekėjo G. Nausėda.

Dar anksčiau Prezidentūra su valdančiaisiais nesutarė, kam tenka laurai dėl sprendimo nebeįleisti migrantų iš Baltarusijos. Anot politologo A. Lašo, tai nepadeda siekiant Europos Sąjungos paramos.

„Tas susipriešinimas tikrai nepadėjo, nes viduje mes pykomės, kas atsakingas už migrantų suvaldymą, ar čia sėkmingai daroma, ar nesėkmingai“, – tikino A. Lašas.

Jis, sėdėdamas banke, matė Lietuvą per šiek tiek kitokią prizmę.

Kai nesusikalba šalies vadovai, ar išgirs žmonės jų prašymus būti vieningiems?

„Šiandien susipriešinimo Lietuvoje yra aiškiai per daug“, – pripažino pats G. Nausėda.

„Jeigu mes matome susipriešinimą tarp aukščiausių šalies lyderių, tai visiškai tikėtina matyti, kad ir tarp žmonių yra pakankamai susipriešinimo ir nepasitikėjimo“, – kalbėjo A. Lašas.

G. Nausėda žadėjo remtis prezidento Valdas Adamkaus vakarietiškomis vertybėmis.

„V. Adamkus elgėsi tikrai skirtingai, jis suprato. Tai daugiau ir yra vakarietiška, amerikietiška kultūra, kuri irgi dabar yra prarasta, bet buvo tas auksinis amžius“, – aiškino A. Lašas.

„Politikui negali būti juoda-balta, yra ir kompromisai, nėra amžinų priešų, yra ir konkurentai, ir visi kiti dalykai. Jis, sėdėdamas banke, matė Lietuvą per šiek tiek kitokią prizmę“, – šnekėjo Seimo narys Algirdas Sysas.

Šiltų santykių gali neskatinti ir aplinkybė, kad I. Šimonytė norėjo tapti prezidente, bet pralaimėjo G. Nausėdai.

„Tam tikra buvusių varžovų konkurencija jaučiama nuo pat pradžių“, – manė žurnalistas Tadas Ignatavičius.

G. Nausėda esą ir dabar naudojasi, kad yra reitingų lyderis.

„Nausėda neturi ką prarasti“, – pridūrė T. Ignatavičius.

Anot T. Ignatavičiaus, I. Šimonytei turėtų labiau rūpėti atkurti racionalius santykius su prezidentu: „Suprantu, kad kartais I. Šimonytei sunku suprasti tai, ko nori prezidentas, nes mes daug kas spėliojame, ką jis norėjo pasakyti, ko jis iš tikrųjų nori, bet surasti kalbą būtina, nes tai neišeina į naudą Vyriausybei“.

I. Šimonytės susitikimų su G. Nausėda pradėjo mažėti, kai konservatoriai pradėjo kovą su G. Nausėda, kad į Europos lyderių susitikimus keliautų nebe jis, o I. Šimonytė.