Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Lietuvos prezidentė antradienį perspėjo, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) laisvos prekybos sutartis gali būti atidėta ilgam laikui, jei nebus pasirašyta per viršūnių susitikimą kitą savaitę Vilniuje.
"Jokių garantijų, kad po metų ar dvejų bus pasirašymas, tikrai nėra (...). Pauzė santykiuose gali labai išsitęsti ir tapti labai ilgu laikotarpiu," - interviu naujienų agentūrai AFP Vilniuje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ukrainos parlamentas antradienį iki ketvirtadienio atidėjo įstatymų projektus, kurių priėmimas atvertų kelią įkalintai buvusiai šalies premjerei Julijai Tymošenko išvykti gydytis į užsienį.
Priėmus šiuos įstatymus būtų pašalinta pagrindinė kliūtis Kijevui per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio 28-29 dienomis pasirašyti asociacijos susitarimą.
D.Grybauskaitė sakė, kad Ukrainos valdžia ir opozicija "vienodai dalinasi" atsakomybe rasti kompromisą, be kurio susitarimas žlugtų.
"Jeigu nebus priimtas įstatymas priimtas, sprendžiantis J.Tymošenko klausimą, tai tikrai ES šalys narės su Ukraina sutarties nepasirašinės", - sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad ES yra pasirengusi padėti Ukrainai atlaikyti "trečiųjų šalių" spaudimą, ir galėtų tartis su Tarptautiniu valiutos fondu dėl paskolos, reikalingos Ukrainos ekonomikai.
Lietuvos prezidentė taip pat sakė Rusijos grasinimai atnešė priešingą efektą.
"Manyčiau, kad nekonstruktyvi elgsena, atvirkščiai, pakenkė Rusijos prestižui ir atliko priešingą vaidmenį nei Rusija tikėjosi", - sakė D.Grybauskaitė.
Pasak Lietuvos prezidentės, sutarties su Ukraina pasirašymas taip pat nusiųstų svarbų signalą Moldovai ir Gruzijai, kurios tikisi parafuoti panašius susitarimus Vilniaus viršūnių susitikime.
"Gruzija labai įdėmiai stebi, kas vyksta Ukrainoje, su nerimu žiūri į situaciją. Jeigu nebūtų pasirašyta sutartis su Ukraina, iš tiesų yra manoma, kad spaudimas gali padidėti ir pačioje Gruzijoje dėl jos artėjimo su ES", - sakė D.Grybauskaitė, sekmadienį dalyvavusi naujojo Gruzijos prezidento inauguracijoje.
2009 metais pradėta Rytų partnerystės programa siekiama paskatinti glaudesnius ES santykius su šešiomis posovietinėmis šalimis - Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
Savo ruožtu Maskva ragina Ukrainą ir kitas posovietines šalis prisijungti prie 2010 metais įkurtos Muitų sąjungos, kuriai dabar taip pat priklauso Baltarusija ir Kazachstanas.
Lietuva, kuri 1990 metais pirmoji paskelbė apie nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, sako esanti pasirengusi pasidalyti savo patirtimi.
"Tos šalys mato, kaip greitai Lietuva ir kitos Baltijos šalys, naujosios ES narės pasikeitė per kiek daugiau nei 20 metų", - sakė D.Grybauskaitė.
"Mūsų patirtis dar visiškai šviežia, be to, mes suprantame juos geriau. Galime būti tiltu, padedant jiems artėti prie demokratinės santvarkos", - teigė Lietuvos prezidentė.
Naujausi komentarai