„Manau, kad kasdien situacija gerėja (karo pabėgėlių integracijos – ELTA), ukrainiečiai gauna banko sąskaitas, gauna patvirtinimą ir leidimą gyventi Lietuvoje ir gali pretenduoti į visas socialines išmokas“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento vyriausioji patarėja socialinės politikos ir ekonomikos klausimais.
Visgi, anot I. Segalovičienės, pagrindiniu iššūkiu išlieka karo pabėgėlių apgyvendinimas.
„Iš tiesų sistema yra tvari, ji veikia, bet reikia spręsti pavienius įgyvendinimo iššūkius, o jų taip pat nemažai likę. Kaip žinome, būstas, apgyvendinimas išlieka didžiausiu iššūkiu“, – pridūrė ji.
Be to, I. Segalovičienė pažymi, kad laiko klausimas taip pat yra vienas iš svarbiausių aspektų, siekiant užtikrinti sklandžią Ukrainos pabėgėlių integraciją.
Ukrainiečiai gauna banko sąskaitas, gauna patvirtinimą ir leidimą gyventi Lietuvoje ir gali pretenduoti į visas socialines išmokas.
„Socialinės paramos ir paslaugų konstrukcija šiandien yra sukonstruota, be jokios abejonės, pagrindiniai iššūkiai būtent yra laiko – per kiek laiko žmogus gauna leidimą gyventi ir kaip savivaldybė susitvarko su tais, kurie dar neturi leidimo gyventi, bet jau turi tą vadinamą laikiną apsaugą“, – teigė prezidento vyriausioji patarėja.
ELTA primena, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pirmadienio duomenimis, Lietuvoje jau įsidarbino beveik 3 tūkst. ukrainiečių, o iš viso darbo rinkoje sėkmingai integravosi daugiau nei 4,4 tūkst.
SADM teigimu, ukrainiečiai dirba jau 53 šalies savivaldybėse, didžioji dalis darbdavių įdarbina neterminuotai. Šiuo metu beveik 800 darbdavių siūlo užimti daugiau kaip 6 tūkst. laisvų darbo vietų.
Didžioji dalis ukrainiečių įsidarbino gamybos, transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Ukrainiečiai pradėjo dirbti ir mokytojų padėjėjais, rinkodaros specialistais, apskaitininkais, choreografijos, anglų, rusų kalbos, matematikos mokytojais.
Be to, ministerijos teigimu, yra ir retesnių profesijų atstovų, kuriems pavyko įsidarbinti, pavyzdžiui, gyvūnų draustinio prižiūrėtoju, gelbėtoju, sanitarijos specialistu, cheminės analizės laborantu.
SADM nurodo, kad paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos suteikė beveik pusė visų šalies savivaldybių. Savivaldybių parama artimiausiu metu plėsis – 17 iš 32 savivaldybių, dar nesuteikusių finansinės paramos, nurodė, kad jau numatyti savivaldybių tarybų posėdžiai, kuriuose bus patvirtinta piniginės socialinės paramos teikimo tvarka užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo veiksmų.
Nurodoma, kad jau yra išdalinta daugiau kaip 30 tūkst. vienkartinių maisto kortelių (115 Eur vertės), apie 35 tūkst. higienos paketų, 35 tūkst. maisto paketų, emocinę ir psichosocialinę paramą per organizaciją „Gelbėkit vaikus“ gavo per 7 tūkst. vaikų iš Ukrainos, paramą daiktais, reikmenimis, paslaugomis gavo beveik 6 tūkst. ukrainiečių vaikų, parama kūdikio kraiteliu ir kitomis priemonėmis suteikta 130 nėščių moterų.
Į pagalbos Ukrainos pabėgėliams teikimą įsijungė daugiau nei 8600 savanorių, kurie dirba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje, Lietuvos Carite, Maltos ordino pagalbos tarnyboje, organizacijoje „Gelbėkit vaikus“, „Maisto banke“.
Prezidentūros nuotr.
Svarbus dalykas – pagalba vaikams
Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė akcentuoja, kad Lietuvoje vaiko teisių standartai yra labai aukšti, todėl, pasak jos, šalis turi pakankamai įrankių, kad tinkamai pasirūpintų ir apsaugotų nuo karo iš Ukrainos bėgančius vaikus.
„Lietuvos vaiko teisių standartai tikrai yra labai aukšti ir atitinka visus vakarietiško pasaulio standartus. Ir mes ukrainiečių vaikus stebime ir rūpinamės jais kaip savo akimi ir tikrai nuolat bendraujame su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, ir stebime kasdieną, kokia yra situacija su globa, su vaikais, kuriuos mes priimame, kaip jie pasiskirsto, kas juos globoja ir t. t.“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė I. Segalovičienė.
Tai tų rizikų tikrai yra, todėl visos institucijos, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tiek savivaldybės, tiek policija, tiek, jei reikia, ir prokuratūra, visi turi stebėti ir būti pasiruošę sugaudyti ir užkardyti tuos baisius atvejus.
Visgi prezidento patarėja pripažįsta, kad tam tikros rizikos, susijusios su vaikų išnaudojimu arba prekyba vaikais, egzistuoja. Todėl, pasak jos, visos institucijos privalo būti tinkamai pasiruošusios visus tokius atvejus, jei jų atsirastų, nustatyti ir užkardyti.
„Tai tų rizikų tikrai yra, todėl visos institucijos, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tiek savivaldybės, tiek policija, tiek, jei reikia, ir prokuratūra, visi turi stebėti ir būti pasiruošę sugaudyti ir užkardyti tuos baisius atvejus“, – akcentavo ji.
I. Segalovičienės teigimu, taip pat labai svarbu užtikrinti tinkamą psichologinę pagalbą nuo karo siaubo pabėgusiems vaikams.
„Kitas labai svarbus dalykas (...) yra pagalba vaikams. Ypatingai specialistų, psichologinė pagalba, todėl, kad vaikai iš tiesų yra patyrę didelius siaubus. Ir ta globa, kurią mes suteikiame, yra lydima kokybiškų paslaugų. Ir ta pagalba reikalinga vaikų, kurie atvyksta iš Ukrainos, gerovei“, – sakė prezidento patarėja.
