Pereiti į pagrindinį turinį

Prezidentūra: teisingumo ministras turėtų užtikrinti rusų atsakomybę už karo nusikaltimus

Prezidentas Gitanas Nausėda iš kandidato į teisingumo ministrus tikisi Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje užtikrinimo.

Virginijus Kulikauskas, Gitanas Nausėda

Tokį lūkestį šalies vadovo vyriausiasis patarėjas, Teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis išsakė G. Nausėdai susitikus su Teisingumo ministerijai vadovauti tiekiamu Virginijumi Kulikausku.

„Prezidento lūkesčiai yra tokiose srityse kaip būsimas 2027 metais pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, taip pat agresoriaus atsakomybės už nusikaltimus Ukrainoje užtikrinimas“, – sakė jis.

„Taip pat Teisingumo ministerijos srities klausimai, kaip teismų sistemos darbuotojų tinkamų darbo sąlygų ir darbo užmokesčio užtikrinimas, šių darbo sąlygų užtikrinimas Kalėjimų tarnybos pareigūnams“, – pridūrė jis.

Pasak A. Kabišaičio, be to prezidentas su V. Kulikausku aptarė konstitucinių teisių užtikrinimo plėtrą, kitus Teisingumo ministerijos veiklos aspektus.

Pagrindinis darbas – žmogaus teisių užtikrinimas

Kandidatas į teisingumo ministrus pagrindine darbotvarkės tema įvardijo žmogaus teisių apsaugą ir užtikrinimą.

Jis teigė sieksiantis, kad teisinė sistema veiktų „sklandžiai, atvirai, profesionaliai, kad būtų pasiekiama ir vienodai teisinga kiekvienam piliečiui“.

Paklaustas apie problemas teisėsaugos srityje, jis įvardijo biurokratiją.

„Pastaruoju metu Lietuvoje girdime apie tam tikrą biurokratijos elementą, tai noras būtų įsivertinti tam tikrus procesus, kalbant apie visas sritis, kurios yra aktualios ir kuruojamos teisingumo ministerijos“, – kalbėjo V. Kulikauskas.

„Kalbame apie tą patį notariatą, antstolių veiklą. Tenka girdėti iš žmonių atsiliepimų, kad kai kurios veiklos turi tam tikrų biurokratijos požymių, bet nenorėčiau būtų iškart kažkoks su nuostata, tačiau tikrai reikėtų tam tikro įvertinimo“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę apie pusšimtis pareigūnų Vilniuje surengė įspėjamąją protesto akciją ir reikalavo pokyčių bausmių vykdymo sistemoje.

„Tikrai neturi turbūt būti šitokių situacijų, kad pareigūnai, vaikščiotų Gedimino prospektu, protestuodami prieš tam tikras situacijas“, – į protestą sureagavo V. Kulikauskas.

Jis teigė, kad kiekvienai statutinei organizacijai papildomas finansavimas „tikrai yra būtinas“.

„Bet apart finansavimo turbūt yra ir kitų, tam tikrų organizacinių veiklos klausimų, kuriuos reikėtų nedelsiant spręsti“, – sakė kandidatas į teisingumo ministrus.

V. Kulikausko minėti organizaciniai veiklos klausimai – pareigūnų trūkumas Kalėjimų, Probacijos tarnybose, taip pat teisėjų stygius.

Kandidatūra teikiama atsisakius G. Bartkui

Kandidatas į teisingumo ministrus neatsakė, ką darytų kitaip nei šiuo metu ministerijai vadovaujanti Ewelina Dobrowolska.

„Aš gal norėčiau susilaikyti nuo galimos kritikos, juolab esu tik kandidatas, tai būtų gal šiek tiek ir neetiška ir nemorališka“, – teigė jis.

Buvęs Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas į teisingumo ministrus teikiamas po to, kai siekti šio posto sekmadienį atsisakė advokatas Gintautas Bartkus.

Jis tvirtino, kad politinė aplinka Lietuvoje yra kontroversiška, o nesant sutarimo dėl vadinamųjų technokratų skyrimo, „profesionalo dalyvavimas Vyriausybėje tampa sunkiai įmanomas“.

Teisininko kvalifikaciją Mykolo Romerio universitete įgijęs V. Kulikauskas nuo 2002-ųjų dirbo Šiaulių miesto apylinkės prokuroru, nuo 2007-ųjų – Šiaulių apygardos prokuroru, vėliau ėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

Nuo 2019-ųjų iki kadencijos pabaigos šių metų gegužę jis vadovavo Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Daugiau naujienų